Mega tendencijos arba ateitis visada žavėjo žmones. Visgi, pasak žymaus futurologo Vito di Bari, ši informacija yra reikalinga ne tik verslui ar politikams. Ateitis dar labiau rūpi žmonėms, kurie kuria savo kasdienybę. Su juo kalbėjomės apie vaikus, futurologus ir technologijas.
Žymus futurologas ir rašytojas Davidas Brinas yra pasakęs, kad verslui ir vyriausybėms reikalingi „keisti svečiai”. Kitaip tariant, žmonės, kurie pasakoja apie ateitį ir tendencijas. Ar sustinkate su tuo?
Kiekvienas kažką kuriantis, turi suprasti, kuria linkme reikia judėti. Ir tai nebūtinai turi būti vyriausybės ar verslas. Turiu omenyje – kiekvienas turintis vaikų, nori žinoti, kokiame pasaulyje jiems teks gyventi, į kokį universitetą stoti ar kokią profesiją rinktis. Kalbame apie mūsų vaikus, o ne ekonomiką ar verslą. Kiekvienas nori žinoti, kuria kryptim turime judėti. Be jokios abejonės žmonės turi priimti sprendimus ir kai kuriems reikia daugiau nei sprendimo, kur reikia studijuoti vaikams ar koks namas yra geresnė investicija šeimai. Yra tokių, kurie turi spręsti klausimus atnešiančius sėkmę visai šaliai ar kompanijai. Visgi aš nematau skirtumo tarp savęs, kitų žmonių ar jūsų ministro pirmininko. Mes visi norime žinoti, kurlink judame. Jei kažkur keliauji – reikia turėti adresą. Aš esu vyrukas, kuris jį duoda.
Ar sunku duoti adresą?
Tai yra sunkus darbas, nes negaunu jo pasižiūrėjęs į krištolinį rutulį. Bostono universitete dirbu su 100 žmonių komanda. Stebime statistinius duomenis, prognozes, technologijų pažangą ir kada jos bus išvystytos bei pritaikytos.
Technologijų specialistai pastebi, kad konkurencija dėl žmonių delnų jau baigėsi. Kitais žodžiais sakant, išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių rinka yra daugmaž pasidalinta. Dabar teigiama, kad kitas kovos laukas bus svetainė. Ar pritariate tam?
Daugiau nei pritariu. Su šviesios atminties Steve‘u Jobsu dirbome ties projektu, kuris vadinosi „Ateities virtuvė“. Ši turėjo būti interaktyvi kaip planšetinis kompiuteris, stebėtų, kas yra gaminama. Taigi tikrai kitas mūšis bus dėl svetainės. Mat pastaroji yra vieta, kur priimami svečiai. Žmonės nori parodyti technologijas, tačiau galiu užtikrinti, kad visa mūsų aplinka bus išmani. Pavyzdžiui, viena Japonijos kompanija sukūrė tokį išmanų tualeto kambarį, kad šis nuolat pateikia informaciją apie naudotojo sveikatos būklę. Be jokios technologinis procesas prasidės svetainėje, bet, kaip ir minėjau, ilgainiui visa aplinka taps išmani. Ir tai yra, kaip aš vadinu, „išmanizacija“ (angl. smartification). Juk turime mikroprocesorius, kurie gali analizuoti duomenis, kalbėti su manimi arba tarpusavyje. Kai tik pasitelksime šią technologiją – mūsų gyvenimai taps paprastesni.
Kur mūšis persikels po svetainės?
Į likusį namą, o vėliau į automobilius. Įsivaizduokite, Vilniuje jūs neturite labai daug eismo problemų. Kitos sostinės yra 10 kartų didesnės, todėl neturite ir parkavimo problemų. Tačiau centre vis tiek sunku rasti laisvą vietą automobiliui. 42 proc. didžiuosiuose miestuose sukuriamos taršos atsiranda iš automobilių, kurie ieško laisvos vietos stovėjimui. Ateityje, kiekviena vieta automobiliui turės savo mikroprocesorių, jutiklį ir ryšio įrangą. Jutiklis, nustatys, ar vieta yra laisva, o ryšio modulis siųs informaciją į debesį. Iš šio ji atkeliaus į automobilį ir taip bus pranešta, kur yra artimiausia laisva vieta parkavimuisi. Išmanūs objektai nebus neįtikėtini. Jie bus labai paprasti, bet pakeis mūsų gyvenimus.
Vis labiau populiarėja virtualios realybės technologijos. „Audi“ net siūlo nusipirkti automobilį užsidėjus virtualios realybės akinius. Toks progresas yra „išmanizacijos“ padarinys ar tai nauja kryptis?
Virtuali realybė yra komunikacijos įrenginių evoliucijos padarinys. „Išmanizacija“ yra kompiuterių evoliucija. Dabar viskas yra sujungta, todėl nesvarbu, kas iš ko sukurta. Kai buvau vaikas, žiūrėjau televiziją, klausiau radijo ir naudojausi kompiuteriu. Dabar mano vaikai viską daro vienoje vietoje ir visai nesvarbu, ar informacija ateina iš radijo, televizijos, „YouTube“ ar kitur. Komunikacijos ir technologijos susilieja į vieną.
Kodėl futuristai verslui labiau naudingi nei inovatoriai?
Taip nėra. Inovatoriai yra svarbesni. Aš net nesu futurologas. Žurnalistai moka rašyti ir naudotis kompiuteriu ir tai apibrėžia jų profesiją. Aš esu inovacijų dizaineris: kuriu ateities miestų inovacijas. Tam pasitelkiu tyrėjų komandą, kuri nusprendžia, kokios ateityje bus sukurtos technologijos. Juk negaliu kurti ateities vaizdo, nežinodamas, kokios tada bus technologijos. Taip, kuriu straipsnius ir skaitau pranešimus, todėl žmonės mane vadina futurologu. Tačiau, kad būtum futurologu, pirmiausiai turi būti inovatoriumi, o būtent tokiu save ir laikau. Aš esu EXPO parodos inovacijų dizaineris, bet dėl to manęs žmonės nežino.
