Atvertus Giuseppe‘s Verdi Reguiem partitūrą, puslapis po puslapio skleidžiasi kitokia laiko tėkmė, kitokie dydžiai, kitokia energija – visa, kas nepriklauso žmogaus buities sferai.
Kūrinys alsuoja, kvėpčioja ir užgniaužia kvapą, tačiau niekada neiškvepia dvasios, nors ir gedi jos netekusio, mirusio kūrėjo kūno. Birželio 21 d., sekmadienį, 19 val., naujoje OKT / Vilniaus miesto teatro „Teatro arenoje“ (Olimpiečių g. 3) kolosalų Reguiem atliks jungtinis World Festival Choir (Pasaulio festivalių choras), Kauno valstybinis choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriems diriguos Modestas Pitrėnas. Solo partijas dainuos Asta Krikščiūnaitė, Rita Novikaitė, Vaidas Vyšniauskas ir Magne Fremmerlidas. Projektas yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.
Verdi buvo dvasingas, tačiau ne religingas žmogus. Jis dažnai nuveždavo savo žmoną Giuseppiną į bažnyčią, bet pats niekada ten neidavo. Verdi nebuvo ir ateistas, veikiau agnostikas arba, kaip sakydavo žmona, „smarkiai abejojantis tikintysis“. Jo Reguiem – giliai dvasingas kūrinys, sukurtas didelio religijos skeptiko. Kai įžymus dirigentas Hansas von Bülowas vogčiomis atsivertė partitūrą likus vos kelioms dienoms iki premjeros Milano bažnyčioje, jis ištarė kandų nuosprendį, jog „tai opera, nors ir įvilkta į bažnytinę sutaną“ ir nutarė koncertą atšaukti. Kai po aštuoniolikos metų Bülowas pagaliau išgirdo vidutinišką parapijiečių Reguiem atlikimą – jis verkė ir netrukus po to parašė kompozitoriui atsiprašymo laišką. Verdi šmaikščiai atsakė, kad galbūt pirmą kartą gyvenime Bülowas buvo teisus.
Reguiem ilgą laiką provokavo diskusijas ir kivirčus. Pavyzdžiui, Brahmso ir Wagnerio požiūriai atitiko tipiškas opozicines visuomenės nuomones. Pirmasis teigė, kad „tik genijus gali sukurti tokį šedevrą“, tuo tarpu antrasis, 1875 m. apsilankęs koncerte Vienoje, po atlikimo neištarė nei žodžio („geriau susilaikyti nuo komentarų“ – tuomet taktiškai paaiškino Wagnerio žmona Cosima).
Kol dalis kritikų Verdi kompoziciją skelbė didingiausia sakraline muzika nuo Mozarto Reguiem laikų, kai kurie dvasininkai ir tikintieji atsisakė tikėti jos sakralumu, manydami, kad šį religijos skeptikas gali tik suklastoti. Ilgainiui tokie prietarai ėmė sklaidytis, o XX a. pradžioje rašytojas George‘as Bernardas Shaw viešai pranašavo, kad nei viena Verdi opera nesulauks tokios ilgaamžystės, kaip jo Reguiem.
Šios mišios už mirusius susijusios su dviem ryškiomis XIX a. Italijos figūromis: kompozitoriumi Gioacchino Rossini ir poetu, novelistu Alessandro Manzoni. Vis dėlto, galutinė Reguiem versija skirta pastarojo kūrėjo gedulingoms mišioms.
Tyrinėtojai įvairiai aiškina Verdi Reguiem „siunčiamą žinią“: vieni teigia, kad jis apie neurotišką mirties siaubą, kiti – kad apie begalinę tam tikrų dalykų egzistenciją, treti kalba apie mistinę, aklą, neracionalią, triumfuojančią ir bailią mirties galią, kuri paradoksaliai sustiprina gyvenimo pojūtį. Yra ir Reguiem interpretuojančių, kaip bandymą atrasti saitą su dievu, antgamtine esybe, absoliutu ar beasmeniu kosminiu protu.
Birželio 21 d., sekmadienį, 19 val. Teatro arenoje (Olimpiečių g. 3)
G. Verdi REQUIEM su WORLD FESTIVAL CHOIR
Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis
GIUSEPPE VERDI (1813–1901) – REQUIEM (1874)
Atlieka:
WORLD FESTIVAL CHOIR (PASAULIO FESTIVALIŲ CHORAS)
Meno vadovas Jan Jensen (Norvegija)
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas
Solistai:
ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas)
RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas)
VAIDAS VYŠNIAUSKAS (tenoras)
MAGNE FREMMERLID (bosas, Norvegija)
Bilietai: 20, 40, 60 Lt
Bilietus į renginį galima įsigyti Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasose, Aušros Vartų g. 5, bei visose sistemos „Bilietai LT“ platinimo vietose. Pateikus „Laisvalaikio“ ar Filharmonijos lankytojo kortelę, 2 bilietams, o perkant 20 ir daugiau bilietų, taikoma 20 proc. nuolaida. Likus valandai iki koncerto pradžios bilietais bus prekiaujama renginio vietoje.
