Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komisija per pusantro mėnesio tenustatė, kad Lietuvos oro pajėgų lėktuvas iš tikro nukrito ir iš tikro – į Šiaulių pelkes.
Gineso rekordas?
Nors Lietuva yra NATO šalis, mes nesugebame pasirūpinti net savo šalies saugumu, todėl saugoti Pabaltijo oro erdvę (arba vykdyti oro policijos funkciją – kaip kam patinka vadinti) atskrenda pajėgesnių NATO šalių lakūnai, o jų naikintuvai tupia Šiaulių Zoknių oro uoste.
Šią vasarą tą misiją vykdė Prancūzijos karinių oro pajėgų (KOP) pilotai, atskridę su dviem moderniais prancūziškais naikintuvais „Mirage 2000C“. Pabaltijo niekas nepuola ir, atrodo, nesiruošia pulti, gal todėl pilotai iš nuobodulio prisigalvoja žaidimų – atsiprašome, – treniruočių.
Rugpjūčio 30-ąją kaip tik tokia treniruotė ar manevrai ir vyko – mūsų lakūnai su prancūzais susitarė pažaisti „slėpynes ir gaudynes“. Į Lietuvos KOP lengvąjį atakos naikintuvėlį „L-39 Albatros“ įsėdę du mūsų pilotai – Marius Matulaitis ir Povilas Stučka – apsuko didžiulį ratą virš Lietuvos ir nuo Baltijos jūros pusės ėmė artėti link Šiaulių, imituodami sienos pažeidėją.
Netrukus iš to paties Zoknių oro uosto pakilę du galingi ir didžiuliai prancūzų naikintuvai „Mirage“ ėmė mūsiškius vaikytis.
Netoli Šiaulių, virš Rėkyvos ežero, maždaug 4 kilometrų aukštyje prancūzai prisivijo mūsiškius. Naikintuvų susitikimas ore baigėsi tragikomišku rekordu, vertu būti įrašytu į garsiąją Gineso knygą, kurią Airijoje dažniausiai varto vyrai aludėse, maukdami Gineso alų.
Numušė be šūvio
Neiššovęs nė vieno šūvio, vos vieną kartą naikintuvu „Mirage“ vikstelėjęs uodegą, prancūzų karo lakūnas sunaikino net pusę (!) Lietuvos KOP naikintuvų! Pusę todėl, kad iki tos nelaimės Lietuva turėjo vos du mažus senus čekiškus karinius naikintuvus „L-39 Albatros“, o beliko vienintelis, paskutinis.
Didžiulis prancūzų naikintuvas po susidūrimo aplankstyta uodega sugebėjo sėkmingai grįžti ir nutūpti Zokniuose, o mūsiškis pabiro į dalis ir akmeniu žnektelėjo į nepraeinamą liūną prie Rėkyvos ežero. Laimei, pilotai M. Matulaitis su P. Stučka spėjo katapultuotis ir parašiutais sėkmingai nusileido: vienas – į ežerą, kitas – į pelkę.
Lietuvos kariškiai į nelaimę pažvelgė su humoru ir savo pareiškimais prajuokino ne vieną linksmuolį. Pirmas apsimelavo Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius. Jis tą pačią dieną oficialiai pareiškė, jog „po susidūrimo pilotai padarė viską, kad orlaivį nukreiptų į negyvenamą vietovę, kad nebūtų padaryta žala civiliams gyventojams“. Pasak liudytojų, sudaužytas nevaldomas mūsų lėktuvas krito žemyn lyg akmuo, todėl jo niekaip nebuvo įmanoma niekur nukreipti. Reikia dėkoti tik atsitiktinumui, kad lėktuvai susidūrė virš negyvenamo pelkyno ir miško.
Linksmieji generolai
Nedelsiant sudaryta KAM komisija pažadėjo nustatyti tos avarijos priežastis ir kaltininkus. Vis dėlto kariškiai savo naujausiais pareiškimais tik parodė, kad gerą humoro jausmą turi ne tik KAM vadas, bet ir KOP vadovai.
Prieš keletą dienų Lietuvos KOP vadovybė surengė spaudos konferenciją. Joje klausantis kariškių buvo sunku nesišypsoti.
Pirmiausiai Lietuvos KOP vadas generolas majoras Edvardas Mažeikis pareiškė, kad tiriant Lietuvos ir Prancūzijos karo lėktuvų susidūrimą... nėra siekiama nustatyti, kurios šalies pilotas kaltas dėl susidūrimo.
Tai ką tada, po velnių, visą mėnesį tyrė komisija? Tikrino, ar tikrai į pelkę žnektelėjo mūsiškis naikintuvas, o ne ateivių skraidančioji lėkštė?
Dar komiškesnius logikos „perlus“ žarstė komisijos pirmininkas – KAM Generalinės inspekcijos vyriausiasis inspektorius aviacijai majoras Vilius Jurgelevičius. Jis paskelbė, kad lietuvių pilotai buvo gerai pasirengę, o po susidūrimo buvo pažeistos Lietuvos orlaivio konstrukcijos ir pablogėjo „skrydžio charakteristikos“.
Tikra tiesa – naikintuvo techninės charakteristikos taip pablogėjo, kad jis ėmė gabalais kristi ant žemės, o „gerai pasirengę“ išvengti susidūrimo nesugebėję mūsų pilotai nutarė nebesėdėti tame pablogėjusių charakteristikų lėktuve. Geriau skubiai kabarotis laukan – pakvėpuoti grynu oru, pasimėgauti parašiutais, o paskui nusimaudyti ežere ar pelkės liūne.
Iš pamušto Lietuvos naikintuvo, laimei, išsigelbėjo karo lakūnai M. Matulaitis ir P. Stučka (Sigito Stasaičio nuotr.)
Muzikali neįgali armija
Gaila, kad tokių nesąmoningų pareiškimų nepripažįsta mūsų kelių policija. Nes su mašina įsirėžęs į medį galėtum paprašyti policininkų atstoti su savo protokolais ir baudomis, teisintis, kad vairavai gerai pasirengęs, bet ne taip interpretavai važiavimo eigą kaip medis, todėl nereikia siekti nustatyti, dėl ko įvyko avarija. Ir iš viso – galėtum sau teisintis – šį įvykį derėtų laikyti ne mašinos sumaitojimu, o tik jos charakteristikų pablogėjimu. Už charakteristikas gi nebaudžiama.
Lietuvos kariuomenės vadams belieka priminti, kad NATO narę vaidinanti Lietuva jau beveik du dešimtmečius niekaip nesugeba suformuoti NATO vadovų prašomo bent vieno (!) kovinio bataliono. Toks batalionas, girdi, mums – per brangu.
Šiuo metu neturime nė vieno tanko, vos vieną vienintelį pasenusį karinį naikintuvą, užtai išlaikome net 5 (!) karinius orkestrus su maždaug 200 muzikantų, kurie visi kasmet Krašto apsaugos ministerijai kainuoja 7 milijonus litų. Lietuvos KOP paskutinio susidėvėjusio, bet dar skraidančio naikintuvo likutinė vertė – 0 litų, o Kaune dislokuoto KOP karinio orkestro metų biudžetas – apie 1,3 milijono litų. Krizė ne krizė, bet krašto apsaugos ministrė, buvusi Pasvalio vaikų gydytoja R. Juknevičienė pareiškė, kad dūdorių mažinti neketinama, tie 5 orkestrai muzikaliai, tik neįgalinčiai kariauti Lietuvos armijai – nei per daug, nei per brangu. Galbūt tikimasi, kad jeigu mus kas nors puls, tai orkestrams užgrojus priešai ims šokti kadrilį ir užmirš, ko veržiasi į tą Lietuvą.
Mistinis V. Trojanovo skrydis
Karinis naikintuvas Lietuvoje nukrito ir 2005 metų rugsėjo 15-ąją Šakių rajone prie Plokščių kaimo. Toje vietoje įvyko mįslinga Rusijos naikintuvo Su-27 katastrofa. Jo pilotas majoras Valerijus Trojanovas taip pat katapultavosi. „Gerai pasirengęs“ naikintuvo pilotas sėkmingai nusileido parašiutu. Pamatęs iš dangaus nutūpusį vyrą su šalmu, vietinis policijos apylinkės inspektorius iš pradžių pamanė, jog jam vaidenasi, bet po to lakūną sulaikė.
Tada daugeliui abejonių kėlė piloto paaiškinimai, kad jam netikėtai esą baigęsi degalai, todėl jis neteisėtai kirtęs Lietuvos oro erdvę ir lėktuvas sudužęs į šipulius. Kurį laiką Lietuvoje karinį naikintuvą Su-27 sudaužęs Rusijos pilotas V. Trojanovas savo šalyje net pabuvo didvyriu, nes Lietuvoje jam buvo pateikti įtarimai dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo. Apie karo lakūną iš Leningrado srities sužinojo visa Rusija. Jo likimu buvo susirūpinę nemažai eilinių rusų, nes oficialūs Rusijos informacijos šaltiniai, turintys didelę įtaką paprastų piliečių sąmonei, vaizdavo V. Trojanovą kaip karį, patekusi į priešo nelaisvę.
Po kurio laiko Generalinė prokuratūra nutraukė įkiteisminį tyrimą ir panaikino V. Trojanovui taikytą namų areštą, o naikintuvo katastrofą ištyrusi tarpžinybinė komisija konstatavo, kad Su-27 įskridimą į Lietuvos oro erdvę ir sudužimą lėmė „techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma“. Rusijos spaudoje buvo šaipomasi ir iš oro policijos funkcijas virš Pabaltijo šalių atliekančių NATO pajėgų.
O lakūnas V. Trojanovas, kurį laiką pabuvęs didvyriu, netrukus tapo atpirkimo ožiu. Tuometinis Rusijos karinių oro pajėgų vadas V. Michailovas pareiškė, kad majoras tikrai padaręs ne viską, ką galėjęs, ir pažemino jam kvalifikaciją, o vėliau išvis atleido iš tarnybos.
Tikra tragedija
Mūsų KOP lakūnams yra nutikęs dar vienas incidentas, apie kurį jau nebegalima juokauti.
2003 metų kovo 26-ąją Baltijos jūroje sudužo KOP sraigtasparnis Mi-8T, žuvo įgulos vadas majoras Alvidas Brazlauskas (32 m.) ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras (40 m.). Atkurtos Lietuvos KOP aviacijos istorijoje tai buvo pirmoji ir, duokdie, vienintelė karo lakūnų gyvybes pražudžiusi tragedija.
Tądien specialiai gelbėjimo darbams paruoštu KOP sraigtasparniu buvo vykdomos pratybos Baltijos jūroje. Gelbėjimo laivas „Šakiai“ imitavo skęstantį laivą, o sraigtasparnio pilotai mokėsi nuo denio lynais paimti žmones ir nuskraidinti juos į krantą. Keli pirmieji skrydžiai su Mi-8T pasisekė sėkmingai. Jau sutemus sraigtasparnis pakilo į paskutinį skrydį, tačiau laivo nepasiekė – nukrito į jūrą. Keturiems įgulos nariams – D. Udriui, R. Jankauskui, E. Paliukui ir M. Vaitkui – pavyko išnirti iš skęstančio orlaivio ir sulaukti atplaukiančio katerio.
Kabinoje prie krėslų diržais prisisegę A. Brazlauskas su E. Vizbaru nespėjo išsikapanoti ir nuskendo. Ištraukus 25 metrų gylyje atsidūrusio sraigtasparnio nuolaužas nustatyta, kad tragedija įvyko dėl pilotų klaidos – tikriausiai per langus stebėdami laivą jiedu pražiopsojo, kad pats sraigtasparnis pernelyg greitai žemėja.
TIK FAKTAI
1948 metų gegužės 20 dieną Kaune, Aleksoto aerodromo apylinkėse, ore susidūrus dviem sovietų kariniams transporto lėktuvams Li-2, žuvo 12 lakūnų. Dauguma aukų per šią avariją buvo sudarkyta neatpažįstamai. Praėjus dienai po katastrofos, abiejų sudužusių ir sudegusių lėktuvų įgulos buvo palaidotos greta aerodromo esančiose Aleksoto kapinėse.
1953 metų liepos 9-ąją netoli to paties Aleksoto aerodromo užsiliepsnojo sovietų karinis lėktuvas Jak-9. Visi juo skridę rusų lakūnai sudegė ir amžinojo poilsio atgulė bendrame kape Aleksoto kapinėse.
1952 metų birželio 30 dieną šokdamas parašiutu Aleksote žuvo sovietų naikintuvo pulko lakūnas I. Kalašnikovas.
1967 metų liepą Aleksoto aerodrome įvyko rusų reaktyvinio naikintuvo MiG-19 katastrofa. Žuvusio karo lakūno tapatybė nenustatyta.
Aviacijos istorijos ekspertų teigimu, sovietmečiu tragiški įvykiai Aleksoto aerodrome buvo griežtai įslaptinti. Tokių avarijų priežastys ilgus metus buvo slepiamos net nuo lakūnų artimųjų.
Vien prieš karą Aleksoto aerodrome žuvo 39 lietuvių lakūnai.
Pastaroji nemažo atgarsio sulaukusi tragiška avarija įvyko 2009 metų rugpjūčio pabaigoje. Tuo metu Kauno prieigose, netoli Aleksoto S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, nukrito dvivietis lėktuvas „Sky Arrow 650 TCN“. Žuvo jo pilotas profesionalus lakūnas Leonas Sakalauskas.
Kauno marios mena paslaptingą avariją
S. STASAITIS
