• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslininkai teigia, kad jų kolegos, eksperimentavę su neutrinais ir nustatę, kad šios dalelės keliavo greičiau nei šviesa, suklydo.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jų, tai rodo faktas, jog dalelės neišskyrė tam tikro spinduliavimo. Vienas iš grupės fizikų teigia, kad šiuos naujausius prieštaravimus rezultatams, gautiems toje pačioje Italijos laboratorijoje, „sunku nuginčyti“, rašo lifeslittlemysteries.com.

REKLAMA

Tinklalapyje arXiv.org paskelbtame straipsnyje grupė, vadovaujanti ICARUS (Kosminių ir retų požeminių signalų vaizdo gavimo – angl. Imaging Cosmic and Rare Underground) eksperimentui Gran Sasso laboratorijoje, teigia, kad bet kokia greičiau už šviesą keliaujanti dalelė turėtų išskirti tam tikrą spinduliuotę. Kadangi neužfiksuota, kad neutrinai būtų kokį nors spinduliavimą skleidę, be to, dalelės neprarado energijos, jos turėjo keliauti šviesos ar mažesniu greičiu.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi ICARUS komanda tvirtina, kad OPERA mokslininkai, kurie eksperimento metu išmatavo, kad neutrinai iš CERN laboratorijos Šveicarijoje ir Gran Sasso laboratoriją Italijoje atkeliavo 60 nanosekundžių greičiau nei šviesa, suklydo matuodami laiką.

Štai kaip ICARUS mokslininkai savo teiginius pagrindžia. Tam tikrais atvejais dalelės keliauja greičiau nei fotonai (šviesos dalelės), kai prasiskverbia pro tam tikrą terpę, pavyzdžiui, stiklą. Tai nutinka tuomet, kai fotonai dažnai sąveikauja su atomais, esančiais terpėje, kurie juos sugeria ir vėl išspinduliuoja taip dažnai, kad jų greitis keliaujant per terpę nukrenta žemiau c, sąvokos, apibūdinančios šviesos greitį vakuume. Dėl to kitos dalelės terpėje keliauja greičiau nei fotonai, tačiau vis tiek lėčiau nei c.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kai krūvį turinčios dalelės pro terpę sklinda greičiau nei šviesa, jos skleidžia fotonų šuorą, vadinamą Čerenkovo spinduliavimu. Čerenkovo spinduliavimą numato dalelių fizikos „standartinis modelis“, jis stebimas ir realiame pasaulyje, dažniausiai – kaip blausus mėlynas švytėjimas, kylantis iš atominių reaktorių branduolių.

REKLAMA

Netrukus po to, kai OPERA prieš porą mėnesių pirmą kartą paskelbė savo rezultatus, fizikai Andrew Cohenas ir Sheldonas Glashow iš Bostono universiteto tvirtino, kad spinduliavimas, panašus į Čerenkovo spinduliavimą, kurį skleidžia ne krūvį turinčios dalelės, o neutrinai, turėjo būti pastebėtas ir neutrinų sraute Gran Sasso laboratorijoje. Neutrinams šį spinduliavimą skleidžiant, jie turėjo netekti atitinkamo energijos kiekio.

REKLAMA

Kalifornijos universiteto Los Andžele fizikas Davidas Cline'as, ICARUS komandos narys, teigė, kad į Čerenkovo panašią spinduliuotę fotonų ir elektronų-pozitronų porų forma išmestų tai, kai fizikai vadina „virtualiomis dalelėmis“, kurios sklando aplink neutrinus.

„Čerenkovo šviesa sklinda iš šių dalelių, kai šviesos greitis viršijamas. Sunku nuginčyti šias virtualias daleles, kuriančias Čerenkovo spinduliavimą“, – kalbėjo D. Cline'as.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praėjus vos keletui dienų po to, kai OPERA komanda paskelbė pakartojusi žymiuosius greitesnių už šviesą neutrinų matavimus, ICARUS fizikai, dirbantys kitame koridoriaus gale, davė jiems atkirtį.

Jie išanalizavo duomenis, surinktus iš neutrinų pluošto Gran Sasso laboratorijoje, ir neaptiko jokių spinduliavimo ar elektronų-pozitronų porų, sklindančių iš neutrinų, požymių. Jie taip pat teigia neradę jokių svyravimų neutrinų energijos spektre, kurie rodytų, jog jie skleidžia į Čerenkovo panašų spinduliavimą. Taigai, pagal fizikos dėsnius, neutrinų greitis turėjo būti lygus, tačiau nedidesnis nei šviesos greitis.

Vienintelis galimas kontraargumentas, anot D. Cline'o – galimybė, jog gerbiamas, laiko išbandytas standartinis dalelių fizikos modelis pasirodys beesantis neteisingas. „Žinoma, taip gali nutikti“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų