Pasiūlymą teikęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, jog siūlomi pakeitimai leis savivaldybėms geriau įvertinti situaciją, bei lygino su jau galiojančiu žemės mokesčio modeliu, kai tarifus nustato savivaldybės, o mokesčio pagalba surinktos lėšos lieka savivaldybių biudžetuose.
„Mes norime vadovautis panašia analogija, kaip yra su žemės mokesčiu, kurio tarifus taip pat nustato ir administruoja savivaldybės, labai panašiuose intervaluose – nuo 0,01 iki 4 proc. Tai jau yra nusistovėjusi praktika, rinkti tokį mokestį ir naudoti savivaldybės poreikiams. Tą principą norime pasiūlyti taikyti ir nekilnojamam turtui. Visos tos lėšos turėtų eiti į savivaldybių biudžetus, o ne į nacionalinį, tad joms turėtų būti suteikta daugiau teisės nuspręsti, kokie turėtų būti tarifai. Koks tarifas turi būti pirmam būstui, koks antram, koks komerciniam ir t.t“, – sakė Seimo narys.
Pasiūlymą leisti savivaldybėms pačioms NT mokesčių ribas palaiko Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Išplatintame spaudos pranešime LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius teigė, jog siūlymas padėtų savivaldybėms gerinti infrastruktūrą, paslaugų kokybę.
„Turint galvoje, kad šio mokesčio reforma buvo pristatyta kaip būdas savivaldybėms didinti savarankiškąsias pajamas ir taip gerinti viešąją infrastruktūrą bei paslaugų kokybę, logiška, kad savivaldybės turėtų daugiau galimybių spręsti, kokia mokesčio riba yra adekvačiausia konkrečioje teritorijoje. Tą jos ir galėtų daryti, jei savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė spręsti dėl pagrindinio gyvenamojo būsto mokesčio, žinoma, tose ribose, kurias nustatys Seimas“, – sakė M. Sinkevičius.
Merų nuomonės išsiskyrė
Nepaisant LSA palaikymo reformoms, merų nuomonės dėl tokių pakeitimų reikalingumo išsiskyrė. Šiaulių mero Artūro Visocko nuomone, NT mokesčiai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu mastu, o dabartinis siūlymas didins takoskyrą tarp didesnių ir mažesnių miestų.
„Šį pasiūlymą vertinu kaip netikusį ėjimą, po to, kai į nepavyko įvesti NT mokesčio valstybės mastu, surenkant šį mokestį į bendrą valstybės kasą ir jį atitinkamai paskirstant, kur labiausiai reikia paskirstyti.
Kai tai nepavyko, valdantieji nusprendė šį klausimą nuleisti savivaldai. Tai yra didelė klaida. Pasiūlymas dar labiau padidins prarają tarp turtingų didelių, bei mažesnių miestų, kaip pavyzdžiui Pakruojis. Pakruojyje susirinks kelios dešimtis tūkstančių eurų, o Vilniuje eis kalba apie dešimtis milijonų. Vadinasi, jeigu vienoje vietoje atsiras galimybė statyti stadioną, kitoje tokios galimybės nebus“, – komentavo Šiaulių meras.
Tuo tarpu Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška teigė, jog pasiūlymas yra geras, tačiau būtina užtikrinti, jog savivaldybių gaunamos pajamos bus naudojamos tik aplinkos kokybei gerinti, o ne kitoms paslaugoms finansuoti.
„Siūlymą vertinu teigiamai, tačiau tik su viena sąlyga. Įstatyme privalo būti nustatyta, kad iš mokesčio surenkama dalis turėtų tekti bendro turto – infrastruktūros, aplinkos gerinimui. Kitaip tariant – gatvių, šaligatvių, aikštelių, parkų tvarkymui, skverų ir želdynų kūrimui. Į biudžetą surinkti pinigai neturėtų būti naudojami ne švietimo lėšoms, ne socialinėms išmokoms, tarybos narių išmokoms padengti. Turtas turi kurti turtą, taigi pinigus galima skirti tik tam, kas didina tų žmonių, kurie sumokėjo mokestį, turto vertę“, – pabrėžė Kazlų Rūdos meras.
Zarasų rajono merės Nijolė Guobienė taip pat sakė, jog palaiko Seimo finansų ir biudžeto komiteto pasiūlymą.
„Kadangi turime didelę patirtį su žemės mokesčiais, manau, jog tai reikalingas pakeitimas. Aš už tai, kad rajone būtų daugiau lėšų. Nors nebūčiau ir prieš perskirstymą nacionaliniu mastu“, – teigė Zarasų rajono merė.
