• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuotolinio mokymo metu pradinių klasių moksleiviams kyla nauji iššūkiai, mat kai kuriose mokyklose vis daugiau pamokų yra savarankiškos, vaikams tenka dirbti be mokytojo įsikišimo. Tėvai pripažįsta – kartais tenka padėti visus darbus į šalį ir pačiam prisiimti mokytojo rolę. Tačiau esą galima įžvelgti ir savarankiško mokymosi pliusų.

Nuotolinio mokymo metu pradinių klasių moksleiviams kyla nauji iššūkiai, mat kai kuriose mokyklose vis daugiau pamokų yra savarankiškos, vaikams tenka dirbti be mokytojo įsikišimo. Tėvai pripažįsta – kartais tenka padėti visus darbus į šalį ir pačiam prisiimti mokytojo rolę. Tačiau esą galima įžvelgti ir savarankiško mokymosi pliusų.

REKLAMA

Viešojoje erdvėje pradinukai nuolatos linksniuojami kaip moksleivių grupė, kuriai reikėtų pačiai pirmai grįžti mokytis į mokyklas. Ir ne be priežasties – ir tėvai, ir pedagogai pripažįsta, kad tokio amžiaus vaikams itin reikalingas dėmesys ir gyvas kontaktas, o nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio ekrano gali turėti neigiamos įtakos jų sveikatai. 

Kaip vieną iš būdų spręsti sveikatos ir susikaupimo problemas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo asinchronines arba kitaip, netiesiogines, pamokas. Jų metu moksleiviai dirba savarankiškai, mokytojo užduotis gauna vienu ar kitu elektroniniu būdu.

REKLAMA
REKLAMA

Tokių pamokų kiekį ir jų reikalingumą apsibrėžia pačios ugdymo įstaigos, dažniausiai rekomenduojama, jog jos neužimtų daugiau nei pusės ugdymui skirtų valandų.

REKLAMA

Visgi tarp tėvų ir mokytojų kyla diskusija – ar tikrai savarankiškas mokymasis yra geriausias sprendimas pradinukams ir kiek už tai turėtų būti atsakingi tėvai?

Savarankiškų pamokų daugiau nei tiesioginių

Kai kurie tėvai kelia klausimą dėl tokių pamokų naudingumo. Jonavoje gyvenanti Aurelija (vardas pakeistas – aut. past.) tv3.lt pasakoja, jog jos ketvirtokė sesė tiesioginių pamokų su mokytoju turi gerokai mažiau nei savarankiškų. Merginos teigimu, savarankiškų užduočių vaikai gauna daugiau nei naujos medžiagos.

REKLAMA
REKLAMA

„Yra taip, kad vedamos per dieną tik dvi pamokos, nors pagal tvarkaraštį turėtų būti penkios arba šešios. Pavyzdžiui, penktadieniais mokytoja sako – aš jums pamokos nevesiu, padarysime laisvą dieną. Nors tą laisvą dieną taip pat būna užduoto savarankiško darbo.

Realiai, tiesiog praveda dvi pamokas per dieną ir tai būna tik lietuvių ar matematiką, dar kartais pasaulio pažinimas. Kitos pamokos, kaip etika, iš viso nevyksta“, – pasakoja Aurelija. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vilnietė Laura (vardas pakeistas – aut. past.) dalinasi, jog jos pirmokė dukra savarankiškai dirba kas antrą pamoką, mat taip yra nurodyta pačios mokyklos nuotolinio ugdymo planuose.

„Mokytoja išaiškina naują temą ir po to užduoda užduotis savarankiškai atlikti.

Bet aš iš pažįstamų girdėjau, kad jų vaikams tiesiog numeta užduotis ir kapstykitės. Labai džiaugiuosi dukros mokytoja, nes viską paaiškina, tėvams iš vakaro išsiunčia pranešimus dėl kitos dienos”, – pasakoja moteris.

REKLAMA

Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narė Jolanta Lipkevičienė sako, jog padėtis panaši beveik visose Lietuvos mokyklose, o forumas dėl šios priežasties yra sulaukęs ne vieno tėvų skundo. Visgi tokios praktikos esą taikomos ne veltui, tad sunku diskutuoti ar tai yra blogai, ar gerai.

„Mokyklos, mokytojai maišo, kad prie ekranų vaikai nebūtų. Duoda savarankiškų užduočių. O ką tokiu laiku – kitos išeities nelabai rasime. Išmintingi mokytojai derinasi su šeimos poreikiais, galimybėmis“, – sako J. Lipkevičienė.

REKLAMA

Tokiam metodui pritaria ne visi

J. Lipkevičienės nuomone, galima suprasti, kodėl mokantis nuotoliniu būdu dalis pamokų nevyksta, o vaikai užduotis atlieka atsijungę nuo kitų. Moters teigimu, jeigu to nebūtų, kentėtų pradinukų sveikata: „visapusiškai vaiko sveikata kentėtų. Jie ir išsėdėti tiek negali, ir ekrano spinduliuotė“.

Klaipėdoje gyvenanti Dalia (vardas pakeistas – aut. past.) mąsto panašiai – ji neslepia, jog mišriu mokymosi būdu džiaugiasi ir ji, ir jos antrokė dukra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Antrokei yra tiek vaizdo, tiek savarankiškos pamokos. Vertinu teigiamai, nes vaikas gali pailsėti, manau nesutelktų dėmesio prie ekrano nuo 8 iki 13 val. Tai akių ir nervų gadinimas“, – sako moksleivės mama.

Asociacijos vadovė: savarankiškas mokymasis negali pakeisti pamokų

Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos (LPUMAA) vadovė Aušra Burbienė pripažįsta, jog mokyklų ugdymo planuose toks dalykas, kaip savarankiškas mokymasis, tikrai yra, tačiau jis, pedagogės nuomone, turėtų būti tik papildoma priemonė, o ne tiesioginių pamokų pakaitalas.

REKLAMA

„Tai gali kaip vienas metodų, bet tikrai negali būti tik toks. {...} Mokytojai jums į tai neatsakys, galima apklausti tik tėvus, nes jie slėps, aš manau. Tikrai taip neturėtų būti. Mes tą blogą patirtį iš pirmojo karantino turėjome. Vaikai išgyveno, patyrė daug streso, kad jie nesupranta. Tėvai negalėjo dirbti, jiems reikėjo būti antru mokytoju“, – tv3.lt aiškina A. Burbienė.

Pasak J. Lipkevičienės, daugiausia dėmesio iš tėvų reikalauja pirmokai, tačiau visi pradinių klasių moksleiviai susiduria su dėmesio stokos problemomis, kurias neretai tenka spręsti ne mokytojams, o tėvams.

REKLAMA

„Antrokai galbūt jau daugiau tokio susikaupimo turi, bet pirmokams tas išsėdėjimas prie užduočių ilgas yra kančia. Jiems norisi judėti, tyrinėti. Tėvai šiuo metu yra ir auklės, ir mokytojai. Ir savo darbus visus turi nudirbti. Tiesioginiam darbui dar mažiau laiko lieka“, – dėsto Tėvų forumo tarybos narė. 

Tėvai laukia grįžimo į mokyklas

Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Svetlana Andriušienė tv3.lt pasakoja, jog savarankišką darbą naudoja tik papildomoms užduotims. Pedagogė sako nesuprantanti, kaip pradinukai galėtų mokytis savarankiškai ir kokius rezultatus tai duotų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reikia kontakto, vienbalsiai. Jeigu mes kalbame apie mąstymą, analizavimą, diskusiją. Tai, ko reikės ateities žmogui. Šis dalykas ir taip labai sunkiai vyksta per kompiuterį.

Matai ir nepaklotų lovų, nesušukuotų vaikų. Apie kokį darbą eina kalba, jeigu vaikas tik išlipo iš lovos. Ta galvytė dar nedirba“, – aiškina S. Andriušienė. 

A. Burbienės nuomone, asinchroninio mokymosi turėtų būti kuo mažiau, o nuotolinis ugdymas apskritai geriausiai veikia tuomet, kai mokytojas geba jį integruoti ir kuo daugiau bendrauti su vaikais per įvairias platformas.

REKLAMA

„Svarbiausia užduotis – mokytojai turėtų mokyti vaikus, o ne vaikai savarankiškai. Jie per maži, jiems labai sunku.

Yra mokslinių straipsnių, kad reikalinga ir ne verbalinė ir verbalinė kalba. Mimika mokytojo, jo balso tonas, veidas yra labai svarbūs mažam vaikui. Aš tai prieš tokį mokymąsi“, – savo nuomonę išsako LPUMAA vadovė A. Burbienė.

J. Lipkevičienė neslepia, jog pradinukų tėvai nėra patenkinti nuotoliniu mokymu, o Tėvų forumas vis dažniau sulaukia skundų su prašymais kažką keisti.

REKLAMA

„Laukia didžioji dalis, kad būtų grąžinti į mokyklas vaikai. Yra raštai parašyti Lietuvos tėvų forumo su reikalavimu, kad grįžtu į mokyklas vaikai.

Nes krizė didelė – ir motyvacijos vaikai neturi mokytis, ir šeimos iš tikrųjų gadinasi savo santykius. Tenka prievartauti vaikus atlikti tas užduotis, o jie neturi nei su bendraamžiais santykio, nei su mokytoju. Vien ekranas ir tėvų reikalavimai nemotyvuoja mokytis“, – tv3.lt sako LTF tarybos narė J. Lipkevičienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų