Bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas kovo 10 dieną suėmimą pratęsė dar trims mėnesiams.
Atsižvelgs į aplinkybes
Kaltinamojo gynėja skunde Apeliaciniame teismui nurodė, kad jos klientas laikomas suimtas pernelyg ilgai – dvejus metus, o Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad tikimybė, jog įtariamasis bėgs ar slėpsis, negali būti vertinama remiantis vien gresiančios bausmės griežtumu, tai turi būti vertinama atsižvelgiant ir į kitas reikšmingas aplinkybes.
Advokatė taip pat priminė, kad teisėjai paskelbė, jog kaltinamiesiems, pageidaujantiems dalyvauti procese, bus sustabdytas Europos arešto orderio taikymas ir valstybė jiems garantuos judėjimo laisvę Lietuvos teritorijoje. Šią nuostatą advokatė prašė pritaikė ir jos klientui.
Skunde panaikinti suėmimą pažymima, kad J.Melis jau davė parodymus teisme.
Nutartis teisėta
Apeliacinis teismas paskelbė, kad apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pratęsdamas kardomojo suėmimo terminą kaltinamajam teismas nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad advokatės skunde pateikti iš esmės tie patys argumentai, kurie jau buvo išnagrinėti anksčiau – 2014 ir 2015 metais – Lietuvos apeliacinio teismui pateiktuose gynėjos skunduose dėl suėmimo taikymo.
„Todėl netikslinga dar kartą analizuoti šiuos argumentus ir kartoti ankstesnėse nutartyse išdėstytus motyvu“,– rašoma teismo nutartyje
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad sąlygos pratęsti J.Meliui suėmimo terminą yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Be to, teismai mano, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – tai patvirtina nukentėjusieji, liudytojai, kiti kaltinamieji, daiktai ir dokumentai.
Veikė kariškių suburtoje organizuotoje grupėje
J.Melis Sausio 13-osios byloje kaltinamas padaręs nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Keturi jam inkriminuoti nusikaltimai priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų, o vienas – prie sunkių. Baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes už šiuos nusikaltimus, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismai taip pat į tai atkreipė dėmesį.
Rusijos pilietis Lietuvoje sulaikytas 2014 metų kovo mėnesį. Jis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad J.Melis, būdamas Sovietų sąjungos Komunistų partijos nariu bei sovietų Gynybos ministerijos 107-osios motorizuotų šaulių divizijos 106-ojo tankų pulko būrio vadu, veikė kitų kariškių suburtoje organizuotoje grupėje, susidedančioje iš kaltinamojo ir 159 kariškių bei politinių veikėjų.
Rusijos pilietis kaltinamas pažeidęs tarptautinės humanitarinės teisės papročius, tarptautines sutartis ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, naudojęs prieš civilius bauginimo, teroro, taip pat uždraustas karo priemones, vykdęs ir rėmęs sovietų sąjungos, šios šalies Komunistų partijos ir jos padalinio Lietuvoje politiką.
Nuo 1991 metų sausio 11 rugpjūčio 23 dienos pagal iš anksto parengtą nusikalstamą planą sovietų kariai užgrobė 17 strategiškai svarbių objektų.
