• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei parlamentinių partijų atstovų baigiamas rengti susitarimas dėl švietimo neatlaiko kritikos, jame trūksta valstybės vizijos ir jo negalima vadinti nacionaliniu, teigia trys švietimo sektoriaus profesinės sąjungos.

REKLAMA

Antradienį išplatintame pareiškime trijų profsąjungų lyderiai tvirtina, kad „paskubomis parengtas abstrakčių tezių juodraštis, pavadintas nacionaliniu susitarimu, neatlaiko elementarios kritikos“.

„Dabartiniame dokumente, kurį ruošiamasi pasirašyti, neaiški valstybės švietimo vizija, finansavimo politika, reali veiklų apimtis, neaiškūs vykdytojai, pasiektas rezultatas ir jo nauda švietimo sistemai bei visuomenei“, – rašoma jame.

Pareiškimo autorių teigimu, politikai susitarimą rengia už uždarų durų, švietimo bendruomenė ir visuomenė procese nedalyvauja.

REKLAMA
REKLAMA

Tokį pareiškimą antradienį išplatino Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).

REKLAMA

„Nacionaliniu skambiai vadinamas susitarimas rengtas nesikonsultuojant su visuomene, o tik su pavieniais jos atstovais. Todėl laikytinas ne nacionaliniu susitarimu, o politiniu švietimo pasidalijimo planu, kuris veikiau atspindi kai kurių pavienių interesų grupių poreikius ir naudas nei realią naudą švietimo bendruomenei ar visai visuomenei“, – sako LAMPSS pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, nacionaliniu susitarimas bus laikomas tik tada, kai jis bus pasirašytas po ilgalaikių diskusijų su visuomene ir švietimo bendruomene, suteikus joms teisę dar iki pasirašant pareikšti pastabas, įvertinti susitarimo turinį.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak profsąjungų lyderių, susitarimas dėl švietimo ateities turės prasmę tik tada, kai partijos aiškiai įsipareigos dėl nuoseklaus ir ženklaus švietimo, mokslo finansavimo didinimo.

„Deramas švietimo ir mokslo finansavimo augimo užtikrinimas yra vienintelis dalykas, kuris suteiktų prasmę susitarimui“, – tvirtina LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Skambūs politikų lozungai situacijos švietime negerina ir jų pasirašymas niekaip nesusijęs su jų įgyvendinimu švietime, nes politikai tam neturi jokių galių ar įtakos. Jau dabar matome kaip Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bando spręsti švietimo problemas perdėliodami švietimo finansavimą iš vienos eilutės į kitą. Tai yra švietimo problemų sprendimo maskavimas ir darbo imitavimas“, – pareiškė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Partijos iki rugsėjo planuoja suderinti nacionalinį susitarimą dėl švietimo ir rugsėjį jį pasirašyti.

Susitarimas apima daugiau nei dvi dešimtis konkrečių įsipareigojimų švietimo srityje, numatyti siektini sėkmės rodikliai iki 2024-ųjų, 2027-ųjų.

Dokumente kalbama apie didesnį savivaldybių savarankiškumą panaudojant švietimo lėšas, siekius integruoti kultūros ir meno priemones į ugdymo procesą, stiprinti profesinį ugdymą, plėsti neformalų švietimo krepšelį skiriant jį darželinukams, galimybes tapti mokytojais kitų profesijų atstovams, taikyti vienodus minimalius stojimo reikalavimus visiems stojantiems ir kt.

REKLAMA

Taip pat deramasi įtraukti konkrečius „sėkmės rodiklius“, pavyzdžiui, dėl vienam mokiniui ir studentui tenkančių lėšų didinimo. Tai pat numatoma, jog mokytojų ir dėstytojų atlyginimai turi kilti atitinkamai iki 130 proc. ir 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio iki 2024-ųjų pabaigos.

Susitarimas turėtų galioti iki 2030-ųjų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų