Sveikatos apsaugos ministerija diskriminuoja privačias medicinos įstaigas, nusprendė Konkurencijos taryba. Tačiau tokią išvadą ministerija apskundė teismui.
Dėl susidariusios būklės rinkoje kalbiname Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovą Laimutį Paškevičių.
Kaip vertinate Konkurencijos tarybos sprendimą?
Mes siekiame, kad pacientams būtų suteikta reali teisė pasirinkti privačią ar valstybinę gydymo įstaigą ir gauti apmokėjimą iš Valstybinės ligonių kasos (VLK). Toks yra esminis draudiminės medicinos principas – pinigai seka paskui ligonį. Tačiau Lietuvoje jis nėra įgyvendinamas.
Pagal praėjusiais metais patvirtintą naują sutarčių su VLK sudarymo tvarką jos sprendimas, ar sudaryti naują sutartį, priklauso nuo tokias paslaugas rinkoje jau teikiančių valstybinių gydymo įstaigų sprendimo. Tai nesuderinama su sąžiningos ir skaidrios konkurencijos principais.
To pasekmė – pacientų, besirenkančių privačių gydymo įstaigų paslaugas, diskriminavimas. Įstatymai suteikia pacientui teisę rinktis tokių medicinos įstaigų paslaugas, tačiau realiai tai nėra įgyvendinta: VLK jam nekompensuoja suteikiamų paslaugų, nes tiesiog nesudaro sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis stacionarioms paslaugoms.
Konkurencijos taryba po tyrimo pateikė aiškią išvadą: sutarčių sudarymo su VLK tvarka pažeidžia Konkurencijos įstatymą. Todėl įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) per 3 mėnesius tvarką pakeisti. Mums tai – palanki išvada ir tikėjomės, kad ji bus įgyvendinta.
Tačiau SAM šį sprendimą apskundė teismui...
Esame nustebę: užuot keitusi ydingą situaciją ir akivaizdžius konkurencijos pažeidimus sveikatos priežiūros sektoriuje, SAM apskundė teismui aukščiausią ekspertinį statusą konkurencijos teisėje turinčią valstybės instituciją. Akivaizdu, kad vengiama spręsti problemas ir stumiamas laikas, kol SAM pradės dirbti nauji vadovai.
Svarbiausia, kad šių institucijų bylinėjimosi išlaidas apmokės valstybės biudžetas.
Vis dėlto tikiuosi, kad teismas įvertins esamą padėtį ir įpareigos SAM keisti sutarčių su VLK sudarymo tvarką.
Kodėl taip stengiamasi neleisti privačioms medicinos įstaigoms dalyvauti teikiant valstybės finansuojamas paslaugas?
Sveikatos apsauga liko vienintelis iš esmės nepertvarkytas šalies ūkio sektorius, neskaidriai ir neveiksmingai naudojantis ir taip ribotas valstybės biudžeto lėšas.
SAM formuoja ir įgyvendina sveikatos politiką, leidžia teisės aktus, taip pat yra VLK, daugumos valstybinių gydymo įstaigų, leidimus bei licencijas išduodančių, auditą ir kontrolę atliekančių institucijų steigėja ir savininkė. Todėl ji valstybinėms gydymo įstaigoms sudaro išskirtines sąlygas, suteikia finansinę paramą per VLK, Europos Sąjungos fondus, valstybės investicijų programas.
Ir vis dėlto valstybinės gydymo įstaigos dirba nuostolingai. Ar padėtis keistųsi į šią rinką atėjus privatiems dalyviams?
Privačių paslaugų teikėjų skaičiaus augimas teigiamai paveiktų konkurencingumo ir skaidrumo radimąsi sveikatos priežiūros sektoriuje. Lietuvoje privatus sektorius sveikatos priežiūroje tesudaro vos 7 proc., ES – 30–60 proc.
Lietuvoje mažai pakito paveldėta sovietinė neefektyviai veikianti sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūra, besistengianti pagrįsti savo reikalingumą visokiomis priemonėmis. Mūsų šalyje vieno gyventojo sveikatos reikmėms skiriama kelis kartus mažesnė šalies bendrojo vidaus produkto dalis, palyginti su kitomis Europos valstybėmis. O iš VLK apmokamų paslaugų kainoje vienas litas nėra lygus vienam litui: čia litai tapo balais, todėl realiai vienas litas per nuolat kintančią balo vertę prilyginamas nuo 0,5–0,93 lito. Sveikatos sektoriuje trūksta ekonominio mąstymo, geros vadybos ir skaidrumo – tai esminės giluminės priežastys.
Siekiant stiprinti pacientų teises rinktis sveikatos priežiūros įstaigą, ES priėmė direktyvą, pagal kurią Sąjungos piliečiai galės gydytis bet kurioje kitos ES šalies medicinos įstaigoje, o išlaidos bus kompensuojamos iš jo gimtosios valstybės sveikatos draudimo fondų. Taigi dalis Lietuvos pacientų gali išvažiuoti į užsienį gydytis privačiose klinikose, nes mūsų šalyje tokios paslaugos nekompensuojamos. Todėl vietoj pacientų importo turėsime eksportą. Šią problemą reikia spręsti.
Gal pasikeitus ministrui požiūris keisis?
Tikimės. Juk svarbiausia, kad pacientui teikiamos paslaugos būtų prieinamos, saugios ir veiksmingos, o jis pats turėtų pasirinkimo laisvę.
FAKTAI: Privati medicina ES
Privačios ligoninės užima didelę hospitalinio sektoriaus dalį ES valstybėse
Pavyzdžiui, Austrijoje – 50 proc., Ispanijoje – 60 proc., Prancūzijoje – 66 proc., Belgijoje – 70 proc., Olandijoje – 88 proc.
Lietuvoje šis rodiklis sudaro vos 7 proc.
Dauguma valstybių pacientai gali rinktis privačios ar valstybinės medicinos paslaugas, kurias apmoka valstybiniai arba privatūs draudimo fondai
Tyrimų duomenimis, pacientai labiau patenkinti sveikatos priežiūra tose valstybėse, kuriose privati medicina geriausiai išplėtota
Evelina POVILAITYTĖ