• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas

REKLAMA

Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

„Sąmoningumo skatinimas yra labai svarbi priemonė ir be jos sunku įsivaizduoti judėjimą į priekį“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Neverovičius.

Tačiau, anot jo, vien to gali nepakakti – Vyriausybei gali prireikti iki šiol maksimaliai neišnaudotų priemonių.

„Aktyviai įmonės, savivaldybės, ministerija turėtų imtis spręsti tuos iššūkius, ar tai būtų prisijungimo gyventojams palengvinimas per finansavimo sprendimus, ar tai būtų labiau strateginis sprendimas judėti link vandentvarkos įmonių centralizavimo“, – sakė vyriausiasis šalies vadovo patarėjas.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai turbūt taip pat padėtų spręsti tą bėdą, kai su didesne kompetencija, didesniais finansiniais pajėgumais įmonės galėtų atliepti tuos iššūkius“, – pridūrė J. Neverovičius.

REKLAMA

S. Gentvilas praėjusią savaitę įspėjo, kad dėl neįgyvendinamų Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, susijusių su gyventojų prijungimu prie centrinių nuotekų tinklų, Lietuvai gresia „šimtamilijoninės baudos“.

Anot jo, 2020 metų liepą 38,5 tūkst. žmonių, gyvenančių daugiau nei 2 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse, nebuvo prijungti prie centralizuotų tinklų. Ministras šiuos gyventojus taip pat perspėjo apie galimybę sulaukti inspektorių vizito

REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisija pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais.

Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc.– individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų