• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiemet Vilniuje dėl nusidėvėjimo ir galimo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai planuojama išjungti 85 liftus. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose. Tiesa, išjungimo galima lengvai išvengti – tereikia, daugiabučio namo gyventojams sutikus, laiku imtis remonto, modernizavimo ar lifto keitimo darbų.

Šiemet Vilniuje dėl nusidėvėjimo ir galimo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai planuojama išjungti 85 liftus. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose. Tiesa, išjungimo galima lengvai išvengti – tereikia, daugiabučio namo gyventojams sutikus, laiku imtis remonto, modernizavimo ar lifto keitimo darbų.

REKLAMA

Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ skaičiuoja, kad Vilniuje šiuo metu yra apie 2000 liftų, kurių amžius viršija 25 metus. Per 85 jų, pagal akredituotų įstaigų ekspertų išvadas, bus išjungta dar šiemet, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų liftų techninei ir saugos būklei gerinti.

Laiku priimtas sprendimas – galimybė išvengti lifto stabdymo

„Baltijos liftų“ vadovas Mantas Romaška pataria daugiabučių administratoriams ar bendrijų pirmininkams gavus žinutę, kad jų prižiūrimame name dar šiemet gali būti sustabdytas liftas, imtis veiksmų kuo anksčiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Daugiabučiuose, kuriuose gyventojai aktyvūs ir greitai priima sprendimus dėl lifto keitimo ar remonto, darbus pavyksta atlikti greičiau ir taip išvengti nepatogumų gyventojams. Kartais net tą pačią dieną. Namuose, kuriuose sprendimų priėmimas užtrunka, liftus sutvarkyti ir įjungti dažnai pavyksta tik po kelių mėnesių“ , – komentuoja M. Romaška. Jis priduria, kad imtis lifto modernizavimo ar keitimo darbų jų bendrovė gali iškart, kai tik gyventojai priima sprendimą dėl lifto remonto ar keitimo. Tuo tikslu turi įvykti gyventojų susirinkimas ir balsavimas.

REKLAMA

„Suprasdami gyventojų nepatogumus, kurių atsiranda sustabdžius liftą, visuomet ieškome geriausio būdo pagreitinti lifto įjungimą. Jei tik įmanoma, siūlome bent laikinus sprendimus, kurie leistų gyventojams naudotis liftu, kol vyksta balsavimai dėl lifto modernizavimo ar keitimo. Mes patys noriai dalyvaujame gyventojų susirinkimuose, atsakome į visus rūpimus klausimus“, – pažymi M. Romaška ir papildo, kad šiandieninės realijos kol kas jų bendrovės darbų nestabdo, jie vyksta sklandžiai. Tiesa, kartais susiduriama su logistiniais liftų ar detalių pristatymo iššūkiais, bet kiekviena situacija sprendžiama individualiai.

REKLAMA
REKLAMA

Bendrovės duomenimis, pernai sostinėje į kritinės būklės liftų sąrašą pateko 40 liftų, tačiau ne visi jie buvo sustabdyti, nes remonto darbų buvo imtasi laiku. M. Romaška skaičiuoja, kad iš viso pernai sustabdyta 10 liftų. Visi jie jau modernizuoti arba pakeisti naujais.

Anot „Baltijos liftų“ vadovo, kasmet didėjantį kritinės būklės liftų skaičių pirmiausia lemia vis labiau senstantys liftai, dėl to, atitinkamai, atsiranda daugiau nenumatytų gedimų ir spręstinų klausimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dažniausi gedimai susiję su lifto neatitikimu saugumo normoms

M. Romaška pasakoja, kad apie jų bendrovės prižiūrimų liftų kritinę būklę daugiabučių namų administratoriai ar bendrijų pirmininkai visuomet informuojami iš anksto. Informacija, kad šiemet liftas gali būti sustabdytas jau visiems pateikta.

Į tokių probleminių liftų sąrašus įrenginiai patenka po to, kai akredituotų potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigų ekspertai patikrina liftų būklę ir pateikia išvadas, kad dėl amžiaus, bendro nusidėvėjimo ar kitų priežasčių liftas gali būti pripažintas nesaugiu naudoti. „Be to, mes patys reguliariai atliekame liftų techninės būklės patikras, siekdami kuo tiksliau nustatyti įrenginių būklę ir kaip įmanoma anksčiau užkardyti galimus gedimus“, – komentuoja M. Romaška.

REKLAMA

Pagrindinės priežastys, dėl kurių liftai akredituotų įstaigų ekspertų yra pripažįstami netinkami naudojimui ir išjungiami yra įvairios. Anot M. Romaškos, dažniausiai gedimai yra susiję su lifto neatitikimu nustatytoms saugumo normoms. Pavyzdžiui, laisvumas pagrindinio suktuvo sliekinėje poroje, susidėvėję lifto nešantieji

lynai, susidėvėjęs varomasis ar greičio ribotuvo skriemulys, sutrūkusi ar pažeista pakabinamojo kabelio izoliacija, neveikiantys saugos mazgai ar jų elektriniai kontaktai, susidėvėję lifto valdymo automatikos komponentai, apdegę kontaktai.

REKLAMA

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad sprendimų, kokių veiksmų imtis, sužinojus, kad liftas patenka į planuojamų išjungti įrenginių sąrašą, gali būti ne vienas – nuo lifto modernizavimo iki keitimo nauju. „Kiekvienas gedimas su sava specifika, visiems jiems siūlome optimaliausią sprendimą, bet svarbiausia – kuo anksčiau imamės veiksmų, tuo greičiau galima naudotis liftu“, – komentuoja M. Romaška.

Jis primena, kad Liftų priežiūros taisyklės numato, jog pasibaigus lifto gamintojo nustatytam naudojimo laikui, o, jeigu jis nenustatytas, po 25 metų nuo pirmosios lifto naudojimo dienos, lifto savininkas turi atlikti lifto keliamų pavojų nustatymo ir rizikos vertinimą. Tokia ekspertizė privaloma, nepriklausomai nuo kasmetinės reguliarios lifto priežiūros. Tuomet, atsižvelgiant į lifto susidėvėjimą, numatomi konkretūs veiksmai saugos lygiui gerinti – liftą remontuoti arba pakeisti nauju.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų