Komisijos atstovai skaičius paskelbė pristatant knygas „Latvijos pramonė iki ir po nepriklausomybės atstatymo“, „Kolonijinės sovietinės imperijos politika ir Latvijos kolonizacija 1940-1990 metais“ ir „Žala, kurią padarė Sovietų Sąjunga Baltijai“.
Būtinybė vienytis
Pasisakydama pristatyme, Europos parlamento narė Inesė Vaiderė pažymėjo, kad Latvija „neturi ateities be praeities ištyrimo“, ir abu režimus – ir nacistinį, ir sovietinį – pavadino „vienodai nusikalstamais“.
Latvijos teisingumo ministras Dzintaras Rasnačas, taip pat dalyvavęs pristatyme, pažymėjo, kad visoms Baltijos šalims yra būtina susikurti tikslią ekonominių nuostolių įvertinimo metodologiją. Tuo pačiu jis pažymėjo, kad skaičiavimui nėra skubos ir reikia perimti kitų šalių patirtį.
2015-ųjų gruodį Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją, kurioje pareiškė apie būtinybę apjungti pastangas dėl nuostolių padengimo ieškinio už SSRS okupaciją.
Nutrauktas finansavimas
Komisija, kuri užsiima SSRS padarytų nuostolių Latvijai, buvo įkurta prieš 11 metų. 2009 metais buvo nutrauktas finansavimas ir komisija darbą nutraukė 2014 metais.
Komisija išvystė strateginį planą, suskirstytą į kelias dideles gijas. Tarp jų – Latvijos ekonominiai nuostoliai ir demografinių netekčių skaičiavimas (žmonių, kurie buvo deportuoti į Rusiją arba išvyko į Vakarus). Maža to, komisija taip pat apskaičiavo sovietinės okupacijos įtaką šalies kultūrai, religijai ir gamtai.
Ataskaitoje – šokiruojantys skaičiai
Latvijos okupacijos tyrimo draugija savo duomenis paviešino dar 2012 metais. Tuomet buvo paviešinti šokiruojantys okupacijos žalos mastai. Anot tyrimo autorių, sovietų okupacijos padaryta žala šalies žemės ūkiui sudarė 123 mlrd. tuometinių latų. „Tuo metu visos gamyklos ir fabrikai buvo sukarinti. Valstybiniai kariniai užsakymai sudarė apie 70 proc. viso BVP. Pažymime, kad būtent Latvijoje buvo didžiausia visko karinio koncentracija, nes mes – Baltijos valstybių centras, – tuomet pasakojo viena iš ataskaitos autorių Ruta Pazdere. – Mūsų teritorijoje buvo 50 (!) priešlėktuvinių raketinių bazių. Visose gamyklose, prisidengiant civilinėmis reikmėmis, buvo vykdomi karinės produkcijos užsakymai. Tai liečia radiotechniką Pardaugavoje, ir VEF gamyklą. Maisto produktai, drabužiai… Viskas buvo gaminama, iš esmės, karinėms reikmėms. Vėliau, sugriuvus SSRS, įranga buvo išvežta į Rusiją, ir mūsų gamyklos sustojo“.
Estijoje komisija baigė darbą dar 2004
Anksčiau Estijoje taip pat buvo įkurta komisija dėl represinės okupacinio režimo politikos, kuri baigė savo darbą 2004 metais. Ataskaitoje, paviešintoje Estijos parlamento tinklapyje, teigiama, kad iki Estijos „įtraukimo į SSRS sudėtį“ jos bendrasis vidaus produktas buvo lygus Suomijos, o 1991-ais nusileido suomiams kelis kartus.
Tačiau Estijos užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand 2015 metais pareiškė, kad Talinas nesiruošia pateikti Maskvai ieškinio dėl kompensacijos už sovietinę okupaciją.
Rusija neigia Baltijos šalių pretenzijas ir nesutinka su pačiu okupacijos faktu.
