Vakar Vilniuje prie Lenkijos ambasados ir Vyriausybės grupelė pilietiškų tautiečių siekė priversti valdžią atsitokėti ir neleisti Punsko valsčiuje uždaryti trijų paskutinių lietuviškų mokyklų. Protestuotojai grasina ir masiniais mitingais. Sprendžiant degančius lietuviškų mokyklų Punske išlikimo reikalus, jau šiandien bus priimamas galutinis sprendimas dėl jų uždarymo, kitą savaitę premjeras Algirdas Butkevičius susitiks su Punsko valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku ir aptars lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo problemas. Apie galimą mokyklų uždarymą premjeras žada kalbėtis ir su Lenkijos Vyriausybe. "Tikiuosi, kad šitos derybos bus sėkmingos, ir bus sudarytos sąlygos moksleiviams, kurie pasirenka lietuviškose mokyklose studijuoti Lenkijoje", - sakė Vyriausybės vadovas. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
"Su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi Jurgiu Dvarionu susitikome kalbėtis apie tarptautinį Jašos Heifeco (Jasha Heifetz) smuikininkų konkursą, kuris, jau ketvirtasis, šiomis dienomis prasideda Vilniuje. Tačiau kai profesorius, vienas šio konkurso iniciatorių ir žiuri narių, su didžiausiu įkvėpimu ėmė pasakoti apie Jašą Heifecą, aš užmiršau konkursą. Užmiršau Zurofą. Užmiršau keletą ar keliolika jo bendraminčių Su kiekvienu Jurgio Dvariono man atskleistu Heifeco gyvenimo ar kūrybos nauju faktu jutau: imu vis labiau didžiuotis, kad Vilniuje, mieste, kuriame gyvenu, gimė žydų tautos genijus, pasaulio smuiko virtuozas Jaša Heifecas",- rašo Ferdinandas Kauzonas, "Respublikos" apžvalgininkas: Ko verkia smuikas žydo rankose. RESPUBLIKA
Panevėžio kraštotyros muziejuje ruošiamasi restauruoti 1895 metais garsaus dievdirbio Vinco Svirskio išdrožtą ąžuolinį kryžių. Jį muziejui padovanojo vienos sodybos šeimininkai, nepasidavę privačių kolekcininkų vilionėms jį parduoti. Ąžuolinis kryžius daugybę metų stovėjo Krekenavos seniūnijos Stuomeniškių kaime esančios Jankauskų sodybos kieme. Jankauskų šeima vienkiemyje Stuomeniškių kaime, įsikūrusiame netoli Krekenavos, apsigyveno maždaug 1980 metais. Sodybą jie pirko iš garbaus amžiaus moters, kuri jiems paaiškino, kad kieme stovintis kryžius išdrožtas garsaus dievdirbio V.Svirskio. Skoningai drožinėto kryžiaus apačioje buvo išdrožti sukūrimo metai - 1895-ieji. Nutarus kryžių perkelti arčiau namų, papuvusią jo apačią teko nupjauti, todėl šie skaičiai neišliko. Šią datą šeimininkai iškalė metalinėje plokštelėje ir pritvirtino prie kryžiaus. Muziejininkams nekyla abejonių, kad tai tikrai Aukštaitijos dievdirbio V.Svirskio rankų kūrinys. Maždaug apie 1890-1895 metus jis kaip tik šiose apylinkėse ėjo per žmones droždamas kryžius. LIETUVOS RYTAS
Vakar prie uostamiesčio Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios buvo tikras skruzdėlynas - iš Austrijos atriedėjo vilkikas, į kurį buvo pakrauti 12 tonų sveriantys "Rieger-Orgelbau" firmos vargonai. Jų surinkimas truks mėnesį, o paskui dar du jie bus derinami. Vargonai koplyčiai buvo užsakyti prieš 1,5 metų. Kuria firma pasitikėti, kurie vargonai labiausiai dera koplyčiai, brolius pranciškonus konsultavo garsus pasaulyje vargonininkas ir kompozitorius Garis Grodbergas (Garry Grodberg), 1929 m. gimęs Klaipėdoje, o vargonų gausmą pirmą kartą išgirdęs Juodkrantės bažnyčioje. Jis įsipareigojo dovanai atlikti ir vargonų dispoziciją. Vargonų statybą koplyčioje fundavo klaipėdiečių Zitos ir Martino Gusiatinų šeima. VAKARŲ EKSPRESAS
TEISĖTVARKA
Ar naudojamasi saugos diržu, ar vaikai vežami tinkamai, ar dviratininkai su šalmais? Tą nuolat prižiūri policijos pareigūnai, rengdami įvairius reidus keliuose. Tačiau iš šių prevencinių priemonių, deja, mažai naudos - suaugusiam Kelių eismo taisyklių pažeidėjui įkrėsti sąmoningumo ne taip jau paprasta. Tik auganti karta pretenduoja tapti pavyzdžiais keliuose. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aistė Dijokaitė "Vakaro žinias" informavo, jog Vilniaus kelių policijoje jau nuo 2007-ųjų veikia Saugaus eismo klasė. Joje pasisemti žinių per metus apsilanko 8000-9000 vaikų. "Būna, ateina ir su tėvais, mokytojais. Amžiaus grupė - nuo penkiamečių iki abiturientų. Taigi ir informaciją pateikiame atitinkančią amžių", - teigė A.Dijokaitė. VAKARO ŽINIOS
Palangiškiui Gediminui Jackai ir jo artimiesiems priklausančią kurhauzo dalį nacionalizuoti užsimojusi valstybė sulaukė atsakomojo smūgio. Verslininko šeima per teismą tikisi prisiteisti dalį Palangos miesto savivaldybės valdomo kurhauzo - pusę neseniai už valstybės skirtus beveik pusantro milijono litų restauruoto mūrinio pastato. Palangos miesto apylinkės teismas sulaukė verslininko G.Jackos ir jo šeimos prašymo nustatyti naudojimo tvarką į išlikusį turtą. Vakar įvyko parengiamasis teismo posėdis. Iš esmės šis prašymas bus pradėtas nagrinėti balandžio viduryje. Palangiškis tvirtina, kad jam priklausanti medinė pastato dalis sudegė per gaisrą, o likučius privertė nugriauti paveldosaugininkai. Tad, likęs be nieko, jis ir nori gauti pusę išlikusio turto. Pasak G.Jackos, Civilinis kodeksas aiškiai nurodo, kad kai sumažėja turto vertė, jo savininkai jį turi pasidalyti iš naujo. RESPUBLIKA
