Man daug svarbiau, ko pats nepasakiau ir ką pasakiau, ko nereikėjo pasakyti - jau daugelį metų kankinuosi. Ir gaila ne savęs, kad mirsiu, bet mirusių, kurie arba per anksti ar tragiškai mirė, ar gyveno blogai ir vargo, kai aš naudojausi patogumais ir malonumais.
"Oi, daugel gražių, numylėtų akelių,
Juodų, mėlynų, aušrai tekant žiūrėjo!
Šiandieną jos miega ramiai tarp kapelių,
O saulė sau teka, kaip anuomet tekėjo"
Iš Maironio poezijos