• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aidas Gedvilas klausė, kodėl per trejus konservatorių valdymo metus buvo nuolat didinamos lėšos gynybai, tačiau dabar kalbama apie egzistencines grėsmes. Premjerė Ingrida Šimonytė stebėjosi tokiais parlamentaro klausimais. 

Aidas Gedvilas klausė, kodėl per trejus konservatorių valdymo metus buvo nuolat didinamos lėšos gynybai, tačiau dabar kalbama apie egzistencines grėsmes. Premjerė Ingrida Šimonytė stebėjosi tokiais parlamentaro klausimais. 

REKLAMA

„Neseniai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, duodamas interviu žiniasklaidai, išdėstė kelis kontroversiškus, net bauginančius teiginius, iš kurių gali susidaryti įspūdis, kad geopolitinė situacija pasaulyje keičiasi, kad konflikto metu mus nebus nebūtinai gins NATO ir Lietuvai potencialiai kyla egzistencinės grėsmės, kurias spręsti nebe taktiniais, bet strateginiais žingsniais, kurie iš esmės turi keisti mūsų saugumo situaciją. 

Atsakykite, prašau, man ir visiems Lietuvos žmonėms, kodėl po trejų metų konservatorių valdymo metų mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kai yra didinamos lėšos gynybai, tačiau neturime galimybės jaustis saugūs. Ką tokio padarė konservatoriai, kad jau nebegalime pasikliauti ir pradedame abejoti savo užsienio partneriais?“ – Vyriausybės valandoje Seime klausė Mišriai parlamentarų grupei priklausantis Aidas Gedvilas.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš pradėsiu, o Gabrielius mane papildys. Aš nežinau, kur jūs buvote pastaruosius dvejus metus, jeigu nepastebėjote, tai Europoje dabar vyksta karas, tikras karas, po daugiau, nei 70 metų. Tai man labai sunku suvokti, kaip tai žinant, neįmanoma suprasti, kad pasikeitė geopolitinė situacija labai stipriai ir ji pablogėjo. Ypač girdint deklaracijas „deržavos“ vadovų, kad jie ruošiasi ilgai konfrontacijai su Vakarais, o mūsų geografinė padėtis... Jūs tikriausiai gaublį matėt ir žinot, kur yra Lietuva“, – atsakė premjerė I. Šimonytė.

REKLAMA

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad geopolitinė situacija yra besikeičianti, prieš dvejus metus prasidėjusio karo Ukrainoje situacija niekaip nėra palanki Lietuvai.

„Situacijos pervertinimai Lietuvos istorijoje buvo keli. Pirmasis, įstojus į NATO, antrasis – 2014 m., kai pirmą kartą buvo užpulta Ukraina, trečiasis – prasidėjus karui Ukrainoje 2022 m. Mano manymu, mums reikalingas naujas pervertinimas, jeigu karas tęstųsi taip, kaip dabar tęsiasi. Rusija yra pajėgi toliau grasinti savo kaimynams. Atsakyti į klausimą, ar tie kaimynai galime būti ir mes, mes negalime.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl mes turime būti pasiruošę ir tikrai pavojingiems scenarijams. Dėl to, tam reikalingas platus ir visuomenės sutarimas, nepereinantis vienos partijos ar vienos koalicijos politines galimybes. Šiandien mes dar turime prabangą turėti diskusiją, kitai Vyriausybei gali būti, kad laiko diskusijai nebebus, reikės sprendimų iš karto. Kviečiu išsakyti nuomones, ačiū už jūsų klausimą ir galimybę nuomonę išplėtoti“, – dėstė G. Landsbergis.

Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad per šios Vyriausybės kadenciją išlaidos gynybai padvigubėjo, o kitais metais krašto apsaugai papildomos lėšos gali būti skirtos ir iš papildomų lėšų, jei bus tam poreikis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Lietuva susiduria su egzistencine grėsme. Pasak jo, situacija Ukrainoje neįkvepia, o kitas Kremliaus taikinys būsime mes. Užsienio reikalų ministras tikina, kad optimizmo mažai, tad turime drąsiai kalbėti apie ryžtingesnius sprendimus dėl nacionalinio saugumo. 

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime buvo paklausta, ar po tokių kalbų yra svarstymų kažkaip padidinti finansavimą gynybai.

REKLAMA

„Čia nei kažkaip, nei kažką. Čia ne kalba, kai mes kalbame apie dalykus, kad reikia kažkaip daryti ar kažką daryti. Reikia daryti labai konkrečius dalykus ir tai yra numatyta ateinančių metų biudžete“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Ji priminė, kad per šios Vyriausybės kadenciją išlaidos gynybai padvigubėjo.

„Tai nemažas augimas, kaip per vienos Vyriausybės kadenciją. Plius, dabar turime artimiausio laikotarpio labai svarbų uždavinį – sudaryti sąlygas Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą.

REKLAMA

Tai yra šalia mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimo, šalia to, ką esame suplanavę stiprinant mūsų ginkluotąsias pajėgas. Tikrai tuo tikslu bus nemažos investicijos artėjančiais metais atliekamos ir iš solidarumo įnašo, ir iš skolintų lėšų, jei poreikis bus. Taip pat ir karinio mobilumo projektai, kurie yra susiję su Lietuvos saugumu, nors tai gali būti dviguba paskirtis, ir civilinė paskirtis, ir karinė, kaip keliai ir „Rail Baltica“, su intensyvumu bus tęsiami artėjančiais metais“, – dėstė I. Šimonytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ingrida Šimonytė (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)

Skaistė: norint labiau finansuoti krašto apsaugą, reikia plataus politinio sutarimo

Siekiant numatyti didesnes išlaidas gynybai, reikia plataus politinio sutarimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Susitarimas tarp partijų dėl krašto apsaugos finansavimo yra ypatingos svarbos. Jeigu tikrai sutariame, kad divizijos įkūrimas Lietuvoje yra prioritetas ir strateginis išlikimo uždavinys, turime susėsti visi kartu ir susiderinti, kokius sprendimus priimsime tam, kad galėtume užtikrinti jo įgyvendinimą“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo ministrė.

REKLAMA

„Be papildomų pajamų šaltinių kol kas tai tiesiog yra „tėvynę myliu labiau žodžiais, o ne darbais“, – sakė ji.

G. Skaistės teigimu, norint gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), „reikia biudžeto pajamas padidinti 0,5 proc. BVP arba 400 mln. eurų, „kadangi kitais metais nebebus solidarumo įnašo pajamų“.

Gintarė Skaistė (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)

Konservatorius Vilius Semeška finansų ministrės klausė, kokios galimybės kitais metais didinti po vieną punktą GPM ir PVM mokesčius ir gautas papildomas pajamas nukreipti gynybos biudžeto didinimui.

REKLAMA

G. Skaistės tvirtinimu, iš 1 procentinio punkto PVM būtų galima į biudžetą surinkti papildomai 270 mln. eurų pajamų.

Dalis ekspertų sako, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Vyriausybė kitais metais krašto apsaugai planuoja skirti 2,71 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.

Gegužės pradžioje Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Kariuomenės vado Valdemaro Rupšio teigimu, išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais.

visos padvigubejusios islaidos gynybai iskeliavo i Ukraina,nemeluokim zmonems.Armijos vadas pries savaite konstatavo,kad Aukstaitijos brigada liko visiskai be ginklu.Simonyte neziuri i gaubli,jei taip nuginklavo Lietuva,kartu su Nauseda.Gabrielius tik dabar atsipeikejo,pamates tikra padeti su musu gynybos reikalais,bet vakar vel i Ukraina isgabenta didele siunta Lietuvos ginklu.Kvepia isdavyste.
nusišnekėti gali tik šimonytė, ir dar taip netaktiškai, įžūliai užsipuolant "matėt gaublį, žinote kur yra Lietuva". Juk Gedvilo teiginiai yra labai taiklūs ir kiekvienas Lietuvos gyventojas norėtų valdančiųjų paklausti lygiai to paties - kodėl valdantieji nieko esminio nepadarė gynybos srityje, o dabar landsbergis knisa visiems protą, kad mes turime "realias grėsmes, kitas taikinys būsime mes"...
šimonytei didžiausia grėsmė yra mūsų opozicija, toks jausmas susidaro jos beklausant, kai ji puola kiekvieną lyg gyvatė.
Du metai vyksta KARAS, bet kumeles prioritetai iki siol - LBGT, NT mokestis ir narkotiku legalizavimas???

Jai rimtai nusispjauti i Lietuva.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų