Savo tyrimų rezultatus geologai paskelbė Science žurnale, o glaustai su jais galima susipažinti Nature News puslapyje.
Vėlyvajame perme, prieš 252 milijonus metų, per maždaug dešimt tūkstančių metų okeanų pH sumažėjo 0,7 vieneto. Kaip nustatė mokslininkai, to priežastimi tapo Sibiro ugnikalniai, kurie per trumpą laiką į atmosferą išmetė trilijonus tonų anglies dvideginio, kurio nemažą dalį sugėrė planetos jūros ir vandenynai ir taip padidino jų rūgštingumą. Tai sukėlė didžiausią planetos gyvūnų išmirimą: neliko 90% jūros ir 70% sausumos organizmų rūšių.
Mokslininkams pavyko ištirti du boro izotopus senojo Pangėjos kontinento pakrančių klintyse ten, kur dabar yra JAE.
Boro izotopų koncentracija šarminiuose ir rūgščiuose vandenyse skiriasi, tad gali nurodyti jų pH. Iš matavimų aišku, kad šiame regione vėlyvojo permo periodo metu vandens rūgštingumas buvo didesnis. Anksčiau kiti specialistai priėjo panašią išvadą, analizuodami kalcio izotopų kiekį vandenyje.
Kaip pažymi tyrėjai, iš jų darbo aišku, kas sukėlė antrąjį gyvūnų išmirimą permo periodo gale, tačiau nepaaiškina rūšių įvairovės sumažėjimo per pirmąjį, anksčiau įvykusį ir trukusį 50 tūkstančių metų išmirimą. Kaip rodo mokslininkų duomenys, tuo laiku vandens rūgštingumas taip pat buvo didesnis, tačiau nežymiai.
Be to, geologai pareiškė, kad masinis gyvūnų išmirimas gali būti perspėjimas žmogui dėl aktyvios pramoninės veiklos, dėl kurios į Žemės atmosferą išmetamos anglies dvideginio dujos. Būtent su jomis mokslininkai sieja vidutinio vandenynų rūgštingumo padidėjimą 0,1 nuo pramonės revoliucijos pradžios.
