Tarptautinė jūrų organizacija Šiaurės ir Baltijos jūras nuo 2021 metų neseniai priskyrė azoto junginių išskyrimo kontrolės rajonams, taip papildydama nuo 2015-ųjų galiojantį Europos Komisijos reikalavimą, kad Bendrijos laivai naudotų mažai sieros išmetančias technologijas.
Griežtesni aplinkosaugos reikalavimai reiškia, kad laivų savininkai turi diegti naujas technologijas - įrengti mazutu varomuose laivuose valymo įrangą, pirkti brangesnį, tačiau švarų jūrinį dyzeliną arba diegti SGD technologijas. Pastarųjų augimo tikisi „Lietuvos energijos“ grupė, kuri bendradarbiauja su Norvegijos „Statoil“, aprūpinant SGD laivus ir mažesnius terminalus.
SGD laivų rinkos augimas būtų palankus ir SGD terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“, mat tai reikštų didesnį jo panaudojimą, be to, įmonės partnerė Vokietijos „Bomin Linde LNG“ ketina tiekti SGD laivams iš Klaipėdoje statomos stoties.
Tačiau tiek Klaipėdos laivų statyklos Vakarų laivų gamykla (VLG), tiek „Lietuvos energijos“ vadovai pripažįsta, kad kol naftos kainos yra žemos, laivų savininkams labiau apsimoka diegti įprastines technologijas ir naudoti mazutą arba dyzeliną, o ne SGD.
Aplinkosaugos reikalavimai kol kas skatina tradicines technologijas
Griežtesni aplinkosaugos reikalavimai skatina laivų savininkus modernizuoti arba statyti naujus draugiškesnius aplinkai laivus. Estijos koncernui „BLRT Grupp“ priklausančios VLG vadovas Arnoldas Šileika BNS teigia jaučiantis laivų savininkų suaktyvėjimą, prisitaikant prie naujų technologijų.
„Žinoma, kad Tarptautinės jūrinės organizacijos priimtos direktyvos dėl sieros, azoto junginių išmetimo taršos mažinimo teigiamai veikia laivų remonto ir laivų statybos industriją. Tai yra kaip katalizatorius mūsų verslo, nes, projektai, pertvarkant dabar eksploatuojamus laivus ir statant naujus laivus, kurie yra ekologiški, draugiški aplinkai, teigiamai veikia mūsų verslą, didina mūsų užsakymų skaičių“, - BNS sakė A.Šileika.
Tačiau, anot jo, populiariausi išlieka tradiciniai laivai su įprastomis technologijomis.
„Kol kas vis dėl to pirmauja arba dominuoja įprastiniu kuru varomi laivai, bet antroje vietoje tai būtų suskystintos gamtinės dujos ir, be abejonės, tų naujų technologijų laivai, kurie varomi elektra“, - pridūrė VLG vadovas.
SGD technologijomis paremti laivai pasaulyje vis dar yra retenybė - šių metų kovą jų buvo 77, dar 85 buvo statomi. Daugiausiai - 45 proc. - visų statomų tokių laivų buvo skirti Europos rinkai, dar rugsėjį dujų prekybos įmonė „Litgas“ prognozavo, kad artimiausiais metais Baltijos jūroje veiks apie 10 SGD varomų laivų.
Kol nafta pigi, į SGD technologijas investuoti neapsimoka
Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių laivų savininkai neinvestuoja į SGD technologijas, - didelis kainų skirtumas tarp mazuto, dyzelino ir SGD. Prognozuojama, kad jų naudojamos SGD kitąmet gali kainuoti apie 18 eurų už megavatvalandę, kai mazuto kaina gali siekti apie 20 eurų. Tačiau pastarajam įrengti valymo technologijas yra pigiau nei statyti SGD varomą laivą.
A.Šileika BNS teigė, kad būtent pigi nafta yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl SGD technologijos dar nėra populiarios. „Pagrindinis dalykas yra naftos kainos, kadangi jos pakankamai žemos, perka laivams mažiau taršų kurą, tai yra toks kaip stabdantis faktorius, naudojant SGD kaip kurą laivuose ir dar infrastruktūros neišplėtojimas“, - aiškino VLG vadovas.
Be to, jo teigimu, investicijos į SGD technologijas yra brangesnės: „Be abejo, pačios naudojamos technologijos ir inžineriniai sprendimai yra gerokai brangesni nei standartiniuose laivuose“.
„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas BNS taip pat teigė, kad pigi nafta ir jos produktai stabdo SGD plėtrą.
„Mes griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus vertiname kaip teigiamą dalyką, nes tai pagerins mūsų bendradarbiavimo su „Statoil“ perspektyvas. (...) Verslo plėtra priklausys nuo naftos kainos, bet manau, kad ji vis tiek turi pasikeisti (paaugti - BNS)“, - BNS sakė D.Misiūnas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad rinkos dalyviai, stebėdami vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus, turėtų nuspręsti iš karto investuoti į SGD technologijas, kad vėliau, vėl juos sugriežtinus, nereikėtų investuoti antrą kartą.
„Manau, kad tai taps laivybos strateginiais sprendimais“, - sakė „Lietuvos energijos“ vadovas.
Lietuva ruošiasi SGD tiekimo laivams plėtrai
Po to, kai Lietuva pasistatė Klaipėdos SGD terminalą, valstybės valdomos įmonės ėmė ruošis SGD naudojimui laivyboje. Tokiu būdu siekiama labiau išnaudoti terminalą šalyje, kur dujų poreikis auga labai pamažu.
„Lietuvos energijos“ valdomos dujų prekybos bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“ su Norvegijos „Statoil“ rugsėjį sutarė kartu prekiauti dujomis mažos apimties rinkoje Baltijos jūroje. Dujas ketinama tiekti SGD naudojantiems laivams bei mažesniems terminalams.
SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ su Vokietijos dujų prekybos bendrovę „Bomin Linde“ yra įsteigusi bendrą įmonę „Blue LNG“, kuri naudos nedidelį, 7,5 tūkst. kubų talpos SGD bunkeriavimo laivą - juo Vokietijos bendrovė tieks kurą SGD varomiems laivams, o „Klaipėdos nafta“ dujas gabens iš terminalo į SGD skirstymo stotį, iš kurios kitąmet planuoja tiekti dujas autodujovežiais.
