„Problema yra tokia, kad labai jau paplitę šitie daiktai, kurie skirti nesankcionuotam informacijos paėmimui. Mastas nėra žinomas, bet pavieniai atvejai rodo, kad tai nėra jokia naujiena. (Kriminalinės žvalgybos - BNS) subjektai gana dažnai susiduria ir reikia tikrai kūrybiškai dirbti, kad nuo šito apsisaugotų ir kad tai nesutrukdytų institucijų veiklai“, - žurnalistams sakė Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Darius Petrošius.
Seimo komisijos posėdyje dalyvavę policijos, prokuratūros, muitinės, pasienio, Valstybės saugumo, Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų, Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybų atstovai teigė savo darbe susiduriantys su nelegaliai naudojama specialia pasiklausymo, sekimo įranga, tačiau imtis teisinių priemonių prieš ją sudėtinga.
Pasak pareigūnų, prieš kelerius metus mėginta reglamentuoti pačios tokios įrangos patekimą į Lietuvą, prekybą ja, tačiau nutarta, jog to padaryti neįmanoma.
„Buvo bandyta ieškoti kelio per prekybos licencijavimą, taip suvaldyti tuos procesus (...), tačiau čia atsitrenkta į sieną - visų pirma, laisvas prekių judėjimas, antra, iš anksto kažką tikrinti, kad kažkas neturėdamas licencijos tuo prekiauja, irgi gali būti sudėtinga“, - sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ernestas Vainas.
Jo tvirtinimu, pareigūnai taip pat susiduria su įranga, kuri naudojama, kad neutralizuotų ar aptiktų teisėtai, bet slapta naudojamą teisėsaugos institucijų techniką.
Kriminalinės policijos biuro pavaduotojas Edvardas Šileris tvirtino, kad slapto sekimo įrangą galima įsigyti internetinėje parduotuvėje ir atsisiųsti, pavyzdžiui, iš Kinijos.
Muitinės ir pasienio atstovai pasakojo fiksavę atvejus, kai tokią įrangą verslininkai naudoja vieni prieš kitus. Jos turi įsigiję ir kontrabandininkai, nes nori aptikti pareigūnų techniką.
D.Petrošiaus teigimu, akivaizdu, jog sukontroliuoti pačios įrangos patekimą į šalį neįmanoma, todėl būtina griežtinti atsakomybę už jos naudojimą.
„Siūlome peržiūrėti kai kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, galbūt suteikti pagrindus kriminalinės žvalgybos subjektams dirbti pagal šitą informaciją, ir galbūt pavieniai pavyzdžiai, iki galo padarytos bylos atšaldytų norą neteisėtai klausytis“, - svarstė Seimo komisijos pirmininkas.
Dabar galiojantis Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už neteisėtą specialios technikos įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti. Tačiau, anot D.Petrošiaus, pareigūnams kyla problemų jį taikant.
„Jeigu turi informaciją, kad tokią veiklą kas nors vykdo, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą su ta informacija negali dirbti, nes tai nėra pagrindas kriminalinės žvalgybos veiksmams sankcionuoti“, - teigė jis.
Anot D.Petrošiaus, bus svarstoma galimybė numatyti griežtesnę atsakomybę už tokias veikas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
