• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusijos ir Ukrainos ginče dėl dujų tiekimo Lietuvai nereikėtų siekti tarpininkės vaidmens, o nuosekliai Europai priminti energetinio saugumo problemas, mano politologas, tačiau pripažįsta, kad daugiau galimybių laimėti šiame konflikte turi Maskva nei Kijevas.

REKLAMA
REKLAMA

Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas BNS teigė, kad Lietuvos ambicijos prisidėti sureguliuojant šį konfliktą yra mažai realistiškos, nes Vilnius neturi struktūrinės galios, kad galėtų tai daryti.

REKLAMA



Vis dėlto, jo teigimu, nors ir galima abejoti Lietuvos tarpininkavimo ambicijų realistiškumu, tačiau akivaizdu, kad konfliktas yra politizuotas.

„Kalbos, kad tai tik dvišalis prekybinis konfliktas yra fasadas, aišku politika yra. Lietuvai reikėtų ne bandyti kalbėti kaip tarpininkei, o būti nuosekliai, kurti diskursą ir bandyti įtikinėti Europą imtis adekvačių ilgalaikių priemonių. Kad toks konfliktas išeitų į naudą, kad būtų kalbama apie alternatyvius (aplenkiančius Rusiją - BNS) dujotiekius, jungtis, energetinio saugumo svarbą“, - sakė L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, konfliktas kilo ekonominio sunkmečio kontekste ir kiekviena jo pusė turi svertų siekiant savų interesų.

„Dabar yra ekonominė krizė, ir tokioje situacijoje natūralu, kad abiems šalims, kurios turi bėdų, reikalingi pinigai. Konflikto formali ašis yra tai, kad Rusija nori parduoti tas dujas. Ukraina siekia kainas gauti tokias, kokių jie nori arba kainų kilimo sukurtą skirtumą kompensuoti pakeldama dujų tranzito mokesčius ir pateikia argumentus, kodėl tie mokesčiai Ukrainoje yra mažesni negu kitose Europos šalyse, per kurias Rusija irgi transportuoja dujas. Vieniems yra svarbi dujų kaina, t.y. Rusijai, kitiems transportavimo svertai t.y. Ukrainai“, - kalbėjo politologas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, negalima pamiršti, kad šiame konflikte Maskva turi aiškių politinių tikslų, o situacijai daro įtaką Ukrainos vidaus politikos realijos.

„Per šį, jau pasikartojantį konfliktą Rusiją norėtų įgyti daugiau įtakos Ukrainos transportavimo sistemai, kad nekiltų panašių bėdų. Taip pat parodyti Ukrainos kaip tranzitinės šalies nepatikimumą ir skatinti Vakarų Europą pirmiausia vykdyti projektus, kurie sujungtų Rusiją kaip tiekėją su vartotojais Vakarų Europoje. Tokie politiniai motyvai. Taip pat galima kalbėti apie politinius veikėjus Ukrainos viduje ir tam tikrus interesus, kas gi pabandys sureguliuoti šitą konfliktą, nes artėja įvairūs rinkimai. Kas, kaip ir už ką šioje vietoje, tiksliai pasakyti sunku, bet faktas, kad tai veikia“, - svarstė Rytų Europos politikos ekspertas.

REKLAMA

Europos reakcija, jo nuomone, gali būti dvejopa. Viena vertus ES gali konfliktą traktuoti, kaip Rusijos nepatikimumo įrodymą ir imti galvoti apie alternatyvių energetinių jungčių ES viduje statymą, apie dujotiekius ir naftotiekius aplenkiančius Rusiją. Kita vertus, Europa gali daryti taip, kaip siūlo rusai, t.y. matydama tranzitinės šalies nepatikimumą bandyti ieškoti su Rusija tiesioginių kontaktų.

REKLAMA

„Tas pats dujotiekio „Nord Stream“ projektas yra geriausias pavyzdys, ko Rusija norėtų“, - priminė L. Kasčiūnas.

Jo nuomone, ilgalaikis konfliktas nėra naudingas nei Rusijai, nei Ukrainai, todėl jo sureguliavimas bus pasiektas. Taip pat, politologo vertinimu, Rusija iš šio konflikto turės daugiau naudos arba mažiau žalos.

„Manau, kad labiau tikėtinas scenarijus, kuomet bus imama kalbėti apie tiesiogines jungtis, nepatikimų tranzitinių šalių apėjimą. Šita žinia bus įtikinamesnė. Gali būti taip, kad praloš abi šalys, tačiau Rusija, manau, praloš mažiau“, - sakė L. Kasčiūnas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Gazprom“ pirmąją Naujųjų metų dieną nurodė nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, nes pastaroji nesusitarė su rusais dėl skolų už Rusijos dujas sumokėjimo ir dujų kainų 2009-iesiems. Rusijos dujos per Ukrainą einančius vamzdynus pasiekia daug ES šalių.

Kol Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą, tuzinas nuo Rusijos dujų labai priklausomų šalių, kurių dauguma priklauso ES, pranešė apie didžiulį dujų tiekimo sumažėjimą per patį viduržiemį.

REKLAMA

Slovakija ir Rumunija paskelbė nepaprastąją padėtį, Bulgarija nurodė normuoti dujas pramonei, o Vengrija, Kroatija ir Bosnija pranešė, kad antrą dieną iš eilės dujų tiekimas iš Rusijos buvo visiškai nutrūkęs. Dešimtys tūkstančių žmonių liko be namų šildymo.

Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) tarpininkaujamose derybose ginčui išspręsti. Jose dalyvauja ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų