• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Net siautėjant krizei kai kurios pasaulio valstybės lieka stabilios ir net laimi iš visuotinės panikos, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Rima Janužytė.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią savaitę pranešta netikėta naujiena - Rusija prašo 20 mlrd. JAV dolerių paskolos iš Kinijos. Tiesa, Rusijos žiniasklaida tai vadina sėkmingu sandoriu, nes Kinija sutiko nupirkti iš Rusijos naftos dviem metams į priekį. Tačiau akivaizdu, kad Rusija turi rimtų finansinių bėdų, ir po šio susitarimo dvejus metus iš Kinijos už naftą nebegaus nė cento. Tuo tarpu Kinija jau vadinama naująja pasaulio galingąja, o juanis - pasaulio gelbėjimo valiuta. Su Kinijos prezidentu Hu Jintao asmeniškai kalbėjosi ne tik bėdos ištiktas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, bet ir JAV iždo sekretorius Henry Paulsonas, prašęs (deja, nesėkmingai) kelių milijardų Kinijos paramos Volstritui. Tad galima teigti, kad Kinija dėl pasaulinės krizės ne tik nelabai nukentės, bet dar ir sustiprins savo pozicijas. Vien tai, kad ši valstybė turi sukaupusi didžiausią pasaulyje grynų pinigų rezervą, siekiantį 1,9 trilijono JAV dolerių, rodo jos atsparumą ekonomikos svyravimams.

REKLAMA

Nepaprasta ir Japonijos padėtis. Tiesa, čia bankus krizė gerokai sukrėtė, bet didelių gelbėjimo operacijų vyriausybei griebtis neprireikė. Be to, Japonija, kaip ir Kinija, yra viena daugiausiai piniginių rezervų sukaupusių valstybių ir savo nuožiūra galėtų išleisti daugiau nei trilijoną JAV dolerių.

Vidurio ir Šiaurės Europoje taip pat nestinga optimizmo

Šiuo metu tik ir kalbama apie lėtėjančią ekonomiką, silpnas valiutas ir bankų griūtis. Tačiau „The Economist Intelligence“ atliko išsamų pasaulio valstybių vertinimą ir suskirstė šalis pagal atsparumą šioms trims negandoms. Pagal ekspertų apskaičiuotą valstybių rizikingumo koeficientą silpniausiai krizės poveikį per artimiausius dvejus metus turėtų pajusti Šveicarija, kurios rizikos koeficientas siekia vos 12 iš 100. Nors Šveicarijos vyriausybė ir ėmėsi gelbėti du didžiausius šalies bankus, tačiau išsivertė su savo turimomis lėšomis ir neprisiskolino pinigų nei iš Tarptautinio valiutos fondo, nei iš kaimyninių valstybių. Be to, manoma, kad Šveicarijos frankas bus greičiausiai sustiprėsianti valiuta iš visų Europos vietinių valiutų. Galiausiai bankai čia jau dabar yra visiškai saugūs ir jiems prognozuojamas nemenkas pelno augimas, kitų metų pradžioje galintis šoktelėti net iki 11-13 procentų.

REKLAMA
REKLAMA

Po Šveicarijos rikiuojasi trys Skandinavijos valstybės - Suomija, Norvegija ir Švedija, įvertintos 14 rizikingumo balų. Joms ant kulnų lipa Kanada, Danija ir Olandija. Kad skandinavai (išskyrus Islandiją) ir Kanada atsilaikys prieš krizę, rodo ir kiti tyrimai. Štai Malaizijos bankas OCBC, kurio vertinimais dabar remiasi visos Azijos ekonomikos, taip pat prognozuoja, jog silpniausiai krizės poveikį pajus Skandinavijos rinkos -Danija, Norvegija, Švedija, taip pat Šveicarija ir Kanada. Banko ataskaitoje teigiama, kad šioms šalims palankiausia tai, jog ilguoju laikotarpiu jų ekonomika kils daug sparčiau nei kitų šalių, be to, Skandinavijos šalys buvo neblogai pasiruošusios krizei, sukaupusios nemenkas sumas ir neprisiskolinusios iš kitų valstybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Yra ir tokių valstybių, kurios užima aukso vidurio pozicijas. Jos iš krizės tikrai nepralobs, bet ir nepatirs didelių nuostolių, tad sulaukė gana gerų ekspertų vertinimų. Tarkime, „The Economist Intelligence“ palankius balus už atsparumą krizei suteikė kai kurioms senosioms ES narėms - Vokietijai, Austrijai, Prancūzijai, Belgijai. Ekspertai prognozuoja, kad šiose valstybėse mažiausiai iš visos Europos didės infliacija ir mažės perkamoji galia. Tiesa, ekspertai apsidrausdami sako, jog lieka maždaug 30 proc. tikimybė, kad net geriausiai įvertintos valstybės susirgs rimta ekonomikos depresija, o tada jau jokie reitingai nepadės greitai ant kojų pastatyti jų ekonomikos.

REKLAMA

Užtat labai savotišką ir kai kuriais atžvilgiais geriausią padėtį užima Singapūras. Azijos tigru, liūtu ir drakonu vadinama valstybė „The Economist“ atspariausiųjų lentelėje yra aukščiausiai iš visų Azijos valstybių ir tik nedaug atsilieka nuo Beniliukso šalių. O štai OCBC bankas Singapūrą įvertino pirmąja pozicija. Tiek vieni, tiek kiti ekspertai sutinka, kad Singapūras gal ir atsilieka nuo stipriausių Europos šalių, bet jei minėta 30 proc. depresijos tikimybė pasitvirtintų, Senojo žemyno valstybės staigiai kristų žemyn, o Singapūras liktų kur stovėjęs. Atsižvelgdama į šias aplinkybes aukštą vertinimą Singapūrui yra suteikusi ir „Standard & Poors“ kompanija.

REKLAMA

Besivystančios šalys virs išsivysčiusiomis?

Ekspertai užsimena, kad pasaulio krizė gali tapti aukso amžiumi besivystančioms ekonomikoms. Viena vertus, jų augimas turėtų išlikti gana spartus, kita vertus, mažės atotrūkis nuo išsivysčiusių, bet šiuo metu krizės pakirstų valstybių. „Standard & Poors“ žada itin šviesią ateitį Pietų Korėjai, Tailandui ir Venesuelai, kurių reitingai nuolat didinami.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu „The Economist“ prognozuoja, kad tiek Azijos, tiek Artimųjų Rytų valstybėms jei ir gresia, tai ne ekonomikos nuosmukis, o tik jos augimo lėtėjimas.

Tas pats laukia ir besivystančių Afrikos valstybių. Kol Europa ir JAV klimpsta į skolas ir mažina prekybos apimtis, Afrikai gali pavykti užimti atsiradusias laisvas eksporto ir importo nišas. Tarkime, Botsvana ir Namibija dabar ne tik vertinamos kaip perspektyviausios Afrikos šalys, bet ir atsistojo į vieną gretą su Kanada „World Risk Survey“ sudarytame mažai rizikingų pasaulio ekonomikų sąraše. Daug naudos krizė žada ir sukrėtimų nukamuotai Zimbabvei. Prognozuojama, kad artimiausiu metu jos ekonomika pamažu atsigaus ir ilgainiui šalis vėl įgis vienos turtingiausių Afrikos valstybių statusą.

REKLAMA

Dar viena atskira valstybių grupė -šalys, turtingos gamtinių išteklių. Jų ekonomikos gali gerokai susvyruoti artimiausią pusmetį ar metus, kol kitos šalys neturi laisvų pinigų ir negali išlaikyti ankstesnio žaliavų supirkimo lygio. Tačiau laikiną pelno sumažėjimą turėtų su kaupu kompensuoti jau netrukus vėl padidėsianti prekyba. Juk daugelis Europos valstybių ar JAV dabar naudoja sukauptus naftos, akmens anglies ar dujų rezervus, tačiau jiems senkant bus priverstos vėl didinti šių žaliavų importą ir atkurti išnaudotas atsargas.

REKLAMA

Tokia padėtimi itin sėkmingai ketina pasinaudoti Australija. Iki šiol ši šalis nebuvo laikoma svarbia išteklių pardavėja, tačiau naujos vyriausybės planai smarkiai padidinti urano ir kitų išteklių gavybą žada Australijai nemenką pelną, vos tik po krizės atsigaus kitos pasaulio valstybės. Australija yra netgi išsikėlusi labai ambicingus tikslus - įsiveržti į stipriausių pasaulio valstybių penketuką.


Rima Janužytė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų