• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį susitiks su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku dėl kertamų miškų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį susitiks su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku dėl kertamų miškų.

REKLAMA

„Reaguojant į viešoje erdvėje sklindančią informaciją, dėl miškų kirtimo Labanoro girioje ir kai kur kitur, visuomenės abejonės dėl galimai neteisėtų kirtimų turi būti išsklaidytos. Jei tie įtarimai yra pagrįsti, tai ministerija privalo imtis neatidėliotinų priemonių, kad kirtimai būtų sustabdyti, o kaltininkai – nubausti“, – BNS premjero poziciją penktadienį perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje ėmė plisti vaizdo medžiaga apie atliekamus kirtimus kai kuriose valstybės saugomose teritorijose – Labanoro girioje, Punios šile bei kitur.

„Vakar apžiūrėjome sengirę prie Kertuojų ežero, ji visa nužymėta nukirsti. Miško kirtėjams visai nebesvarbu, kad planuojamas kirtimas tik penki metrai nuo gražiausio Labanoro girios ežero – Kertuojų, kad čia pat piliakalnis ir akmens amžiaus gyvenvietės radimvietė, kad kirtimas numatomas gausiai turistų lankomoje teritorijoje. O užvis labiausiai gaila tų 20-ties pušų milžinių, kurių skersmuo siekia metrą, o amžius – 200 metų. Medienos pramonei tokios jau netinka, bet paskutinis sengirės likutis bus sunaikintas. Ir visai tai valstybiniuose miškuose“, – feisbuke piktinasi Labanoro girios klubas.

REKLAMA
REKLAMA

Ministras: nelegalių kirtimų nėra, plyni kirtimai – nieko neįprasta

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas penktadienį informavo besiaiškinantis ir šį konkretų atvejį Labanore, ir kitus. Kol kas žinių apie galimus pažeidimus ar nelegalius kirtimus jis teigė neturintis.

REKLAMA

„Nelegalių (kirtimų – BNS) nėra. Reikia turėti minty, kad saugomose teritorijose taip pat yra ir privatūs miškai – tarkime, tame pačiame Labanore yra 30 proc. privačių miškų. Ir sukilus kainoms privačių miškų savininkai, kurie turėjo leidimus kirsti, jie tai suaktyvavo – tai natūralus procesas, taip veikia verslas. Valstybiniuose miškuose daugiau kertama nebus, net ir suplanuota yra mažiau nei kitais metais“, – BNS penktadienį sakė K. Navickas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak ministro, patikrinus informaciją dėl iškirstų Punios šilo ažuolų, ji nepasitvirtino. Paaiškėjo, kad šie medžiai vėjo išvartyti jau prieš kelerius metus, miškininkai juos tik dabar sutvarkė ir sudėjo į pakraščius.

Ministro tikinimu, šiuo metu miškų kirtimai nevyksta kitaip, nei vykdavo iki šiol, todėl sakė besistebįs kilusiu rezonansu visuomenėje.

Plyni kirtimai, pasak K. Navicko, taip pat nėra neįprasti, miškininkai turi argumentų jiems pagrįsti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ką sako miškininkai – kad pušiai, pavyzdžiui, jei nori atsodinti, jai reikia šviesos. Plynas kirtimas – ir lengviau atsodinti. (...) Čia elementarus ūkininkavimas, kuris yra metai iš metų, kodėl čia taip surezonavo – sunku pasakyti“, – svarstė ministras.

„Labai svarbu pabrėžti, kad Vyriausybės padidinta miškų kirtimo norma, tai ji įsigalios tik kitais metais, šiais metais kertama pagal seną normą ir nekertama daugiau nei kitais metais“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Ministras pateikė skaičius, kad 2016 metais iškirsta 191 hektarų miško, 2017 metais – 188 hektarai, šiemet – 90 hektarų.

„Be to, Aplinkos ministerija baigia rengti dokumentus, kad Labanoro giriai būtų suteiktas nacionalinio parko statusas, o tai reiškia jokių daugiau plynų kirtimų“, – teigė K. Navickas.

Siūlo saugomose teritorijose drausti plynus kirtimus

Tuo metu Lietuvos žaliųjų partijos atstovas parlamentaras Linas Balsys registravo Miškų įstatymo pataisas, jis siūlo visai uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose.

REKLAMA

„Siūlau visai uždrausti plynus kirtimus saugomose teritorijose ir apskritai sumažinti plynus kirtimus ir ūkiniuose miškuose. Taip pat siūlau neleisti sodinti plantacinių miškų tose pačiose saugomos teritorijose – kai vietoj iškirsto miško pasodinamas greitai augantis miškas, kuris per 10–15 metų tampa greita mediena ir kuris alina žemę“, – BNS teigė L. Balsys.

Pasak jo, šiuo metu galiojantys tokių kirtimų ribojimai įstatymuose nesunkiai apeinami, todėl reikalingi nauji griežtesni saugikliai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Problema ta, kad pagal dabar galiojantį įstatymą galima atlikti komercinius kirtimus ir vadinamosios trečios, ir ketvirtos kategorijos miškuose. Į trečią kategoriją papuola visos saugomos teritorijos, ir dalis ketvirtos kategorijos ūkinių miškų – irgi saugomose teritorijose. Ir ta spraga prisidengiant vyksta tie masiniai plyni kirtimai“, – aiškino opozicinei Socialdemokratų partijos frakcijai priklausantis L. Balsys.

„Nors įstatymai sako, kad apsauginiuose trečios kategorijos miškuose, į kurią papuola visi regioniniai parkai, ūkinė veikla galima tik su tikslu išsaugoti mišką, pagerinti žmogaus aplinką ir t. t. Komerciniai kirtimai ten negalimi, bet ketvirtoje kategorijoje staiga kažkaip atsiranda tie saugomų teritorijų miškai. Ir visuomenė dabar sujudus fotografuoja Labanoro girią, Punios šilą, Nemuno kilpų draustinius ir taip toliau“, – pridūrė jis.

REKLAMA

Aplinkos ministras K. Navickas sako, kad ministerija šių L. Balsio pataisų dar nevertino ir nors premjeras Saulius Skvernelis jau išreiškė jai palaikymą, tačiau ministerija vertins visus argumentus.

„Premjeras ketvirtadienį pasakė, kad ją (pataisą – BNS) palaikys, o mes dar nesvarstėme. Iš aplinkosaugos pusės mums yra gerai, bet mes turėsime įvertinti, kiek tai gali kainuoti mokant kompensacijas privatiems miškų savininkams“, – sakė K. Navickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų