2009 metais Deividas Mitčelas iš Dykumų mokslinio tyrimo instituto (Nevados valstija, miestas Reno) pasiūlė radikalų klimato kaitos sustabdymo būdą – reikia atsikratyti kai kurių plunksninių debesų rūšių. Dabar Trude Štorelvmo ir jos kolegos iš Jelio universiteto norėdami patikrinti šią hipotezę pradėjo taikyti klimatinius modelius.
T. Štorelvmo į sumodeliuotą atmosferos sluoksnį, kuriame tie debesys įgauna formą, pridėjo bismuto trijodido. Apie tas dalelytes augo ir plėtėsi ledo kristalai, paskui jos leidosi iš dangaus taip mažindamos plunksninius debesys. Be bismuto trijodido dalelių ledo kristalai liko nedideli ir dideliame aukštyje išlikdavo daug ilgiau.
Tokia technika, sukurta globaliniu mastu, sukurtų galingą atšaldymo efektą, kuris galėtų pasipriešinti 0,8 laipsnių Celsijaus atmosferos pašiltėjimui, kurį sukelia dėl žmogaus veiklos išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Bet per didelis bismuto trijodido kiekis privertė ledo kristalus susitraukti ir taip plunksniniai debesys ilgiau išliko danguje. „Jei jūs nustatote neteisingas koncentracijas, tai galite gauti visai priešingą rezultatą negu tikėjotės“, - perspėja T. Štorelvmo.
„Skirtingi siūlomi modeliai nurodo skirtingus „saugius“ bismuto trijodido kiekius“, - sako Timas Lentonas iš Eksetero universiteto (Didžioji Britanija). „Ar tikrai mes žinome, kad ši sistema pakankamai gera. Ar galime būti tikri, kad nieko neįvyks ir liksime saugioje zonoje be pasekmių?“, - klausia jis.
D. Mitčelas sako, kad norint paveikti klimatą mums reikės maždaug 140 tonų bismuto trijodido kasmet, kas kaunuos apie 19 milijonų dolerių.
Klimato kaitos stabdymo būdai: fantastika ar realybė?
Įvairių šalių mokslininkai yra pasiūlę ir kitų klimato kaitos suvaldymo būdų. Vienas iš jų – debesų balinimas, žemųjų, plokščiųjų sluoksninių debesų, dengiančių didelius dangaus plotus balinimas. Po vandenynus plaukiojantys laivai turėtų purkšti smulkią jūros vandens miglą į orą. Druskos dalelės skatintų vandens lašelius formuoti debesis. Lašelių tankis debesyje būtų didesnis, tokie debesys būtų baltesni negu paprastai ir atspindėtų jie daugiau šviesos.
Užtvenkti Viduržemio jūra. Toks planas dar 1920 metais gimė vokiečių architektui Hermanui Sorgelui. Jis siūlė ant Gibraltaro sąsiaurio pastatyti didžiulę hidroelektrinę, kuri generuotų didelį kiekį „švarios“ elektros energijos ir sumažintų Viduržemio jūros lygį net 200 metrų. Tačiau po kelių dešimtmečių susidomėjimas šia idėja atslūgo, kai buvo nustatyta, kad Viduržemio jūrai trūksta gėlo vandens, ji ir taip jau senka, nes daugelis upių tokių, kaip Nilas vis daugiau naudojamos pramoniniams tikslams.
Grenlandijos įvyniojimas į paklotą. Ohajo universiteto profesorius Džeisonas Boksas pasiūlė visus ledynus uždengti apklotais, kad nuo jų atsispindėtų saulės spinduliai ir ledynai nebetirptų.
