Automobilio salone pats reikalingiausias įtaisas yra vairas. Juk tai yra komponentas, kurį vairuotojas visada liečia ir juo daugiausiai naudojasi, todėl būtina, kad baranka būtų patogi. Tačiau taip negalvoja dizaineriai, kurie modeliavo vairus, apie kuriuos kalbėsime šiame straipsnyje.
Konceptinis „Maserati Boomerang“ pasirodė 1971 metais ir atrodė pritrenkiančiai – pleišto formos kėbulas buvo paskutinis mados šauksmas, stiklo intarai sutinkami duryse ir ant stogo. Žodžiu, dizaineris Giorgetto Giugiaro padirbėjo iš peties. Tačiau įdomiausias koncepcijos elementas yra vairas, kurio viduryje buvo visas prietaisų skydelis. Beje, „Boomerang“ buvo legalus keliuose, o vienintelis egzempliorius iškeliavo į privataus kolekcionieriaus garažą.
Dažniausiai dizaineriams neleidžiama persistengti, kuriant serijinio automobilio vairą, stengiamasi išlaikyti simetriją ir ergonomiją. Tačiau japonai 1985 metais „Subaru XT“ modelyje leido dizaineriams išprotėti – ko pasekoje automobilis turėjo bumerango formos centrinę vairo dalį. Nors vairas neatrodė įspūdingai, jis puikiai derėjo su futuristiškai atrodančiu salonu.
2001 metais „Nissan“ išleido konceptą „Nails“, kuris turėjo ypatingą vairą. Dizaineriai nelaužė galvų ir sumodeliavo guma aptrauktą vairą, kuris labiau panašus nuodingo grybo kepurę, nei į prietaisą, valdantį automobilį.
Jeigu jau kalbame apie neįprasčiausius dizainerių kūrinius, mes net ir labai norėdami neapsieisime be „Citroen“? O gi niekaip. Todėl pakalbėsime apie 2000 metais pasirodžiusią koncepciją „Citroen Osmose“, kuri mus nukelia į tolimą ateitį, kurioje nėra blogio, o visi dalinasi turimais ištekliais. Nors koncepte vairas tebuvo išdažytas, jo sumanytojai manė, kad ateityje jis galėtų virsti į didelį, besisukiojantį ekraną, kuriame būtų pateikiami svarbiausi duomenys.
Italijos automobilių gamintojas „Lancia“ taip pat garsėja išprotėjusiais dizaineriais. Vienas pavyzdžių 1980 metais pasirodęs „Lancia Medusa“ konceptas. Dizaineriai ant vairo nusprendė sukrauti viską ką įmanoma – laikrodį, posūkių indikatorių, šviesų, klimato kontrolės valdymą. Kitais aspektais „Medusa“ buvo gan tradicinis automobilis, turėjęs hečbeko kėbulą, penkias duris ir ypač mažą, vos Cx 0,263 aerodiniaminį pasipriešinimą.
Po poros metų pasirodė dar vienas italų konceptas pavadinimu „Orca“. Tai taip pat buvo penkių durų hečbekas, turėjęs dar mažesnį Cx 0,245 aerodiniminį pasipriešinimą, tačiau italai toliau liko apsėsti mygtukų manijos. Nors jų ir pamažėjo, tačiau išliko tikra gausybė.
„Pontiac Pursuit Concept“ – tai amerikiečių bandymas žvilgtelėti į ateitį. 1987 metais pasirodęs konceptas atrodo išties puikiai, o vairas labiau primena kompiuteriniams žaidimams pritaikytą vairalazdę. Bėje, jis nėra tiesiogiai surištas su ratais jokiu mechaniniu sujungimu - visą darbą atlieka elektronika.
1958 metais pasirodęs „Edsel Corsair“ buvo vienas nesėkmingiausių kada nors gamintų amerikietiškų automobilių. Mašinos išvaizda buvo atgrasi, o salone laukė dar vienas siurprizas – vairas, viduryje turintis automatinės greičių dėžės perjungimo mygtukus. Tai buvo naujovė, kuri galiausiai pasirodė visiškai nepraktiška. Markės gyvavimas pasibaigė vos po poros metų egzistavimo.
„Ford Interceptor“ buvo konceptinis modelis, pasirodęs 2007 metais. Nors automobilis ir nepasirodė gamyboje, tačiau tai buvo „Ford“ atsakas į „Chrysler 300C“ modelį. Įdomu tai, kad dizaineriai stengėsi akcentuoti stačiakampio formą, kas lėmė jog „Inteceptor“ vairas tapo visai ne apvalus.
„BMW“ mėgsta eksperimentuoti savo koncepciniuose modeliuose. Tai ne visada būna sėkminga, o to pavyzdys „Z22“ hečbekas, pasirodęs 2001 metais. Automobilis turėjo priekinius varančiuosius ratus, beraktę, nuo piršto antspaudo veikiančią užvedimo sistemą ir labai keistą vairą, ant kurio buvo begalė mygtukų. Įdomus vairas nepadėjo šiam konceptui susilaukti visuomenės pripažinimo.
Pabaigai, vienas nuostabiausių mūsų kada nors matytų vairų, kuris stovi „Spyker C8“ superautomobilyje, pasirodžiusiame 2000 metais. Visas automobilio salonas yra išklotas rankomis apdirbtomis medžiagomis, o vairui skirta ypač daug dėmesio. Kiekviena smulkmena šį komponentą daro tikru meno kūriniu.
Automobilio salone pats reikalingiausias įtaisas yra vairas. Juk tai yra komponentas, kurį vairuotojas visada liečia ir juo daugiausiai naudojasi, todėl būtina, kad baranka būtų patogi. Tačiau taip negalvoja dizaineriai, kurie modeliavo vairus, apie kuriuos kalbėsime šiame straipsnyje.
Konceptinis „Maserati Boomerang“ pasirodė 1971 metais ir atrodė pritrenkiančiai – pleišto formos kėbulas buvo paskutinis mados šauksmas, stiklo intarai sutinkami duryse ir ant stogo. Žodžiu, dizaineris Giorgetto Giugiaro padirbėjo iš peties. Tačiau įdomiausias koncepcijos elementas yra vairas, kurio viduryje buvo visas prietaisų skydelis. Beje, „Boomerang“ buvo legalus keliuose, o vienintelis egzempliorius iškeliavo į privataus kolekcionieriaus garažą.
Dažniausiai dizaineriams neleidžiama persistengti, kuriant serijinio automobilio vairą, stengiamasi išlaikyti simetriją ir ergonomiją. Tačiau japonai 1985 metais „Subaru XT“ modelyje leido dizaineriams išprotėti – ko pasekoje automobilis turėjo bumerango formos centrinę vairo dalį. Nors vairas neatrodė įspūdingai, jis puikiai derėjo su futuristiškai atrodančiu salonu.
2001 metais „Nissan“ išleido konceptą „Nails“, kuris turėjo ypatingą vairą. Dizaineriai nelaužė galvų ir sumodeliavo guma aptrauktą vairą, kuris labiau panašus nuodingo grybo kepurę, nei į prietaisą, valdantį automobilį.
Jeigu jau kalbame apie neįprasčiausius dizainerių kūrinius, mes net ir labai norėdami neapsieisime be „Citroen“? O gi niekaip. Todėl pakalbėsime apie 2000 metais pasirodžiusią koncepciją „Citroen Osmose“, kuri mus nukelia į tolimą ateitį, kurioje nėra blogio, o visi dalinasi turimais ištekliais. Nors koncepte vairas tebuvo išdažytas, jo sumanytojai manė, kad ateityje jis galėtų virsti į didelį, besisukiojantį ekraną, kuriame būtų pateikiami svarbiausi duomenys.
Italijos automobilių gamintojas „Lancia“ taip pat garsėja išprotėjusiais dizaineriais. Vienas pavyzdžių 1980 metais pasirodęs „Lancia Medusa“ konceptas. Dizaineriai ant vairo nusprendė sukrauti viską ką įmanoma – laikrodį, posūkių indikatorių, šviesų, klimato kontrolės valdymą. Kitais aspektais „Medusa“ buvo gan tradicinis automobilis, turėjęs hečbeko kėbulą, penkias duris ir ypač mažą, vos Cx 0,263 aerodiniaminį pasipriešinimą.
Po poros metų pasirodė dar vienas italų konceptas pavadinimu „Orca“. Tai taip pat buvo penkių durų hečbekas, turėjęs dar mažesnį Cx 0,245 aerodiniminį pasipriešinimą, tačiau italai toliau liko apsėsti mygtukų manijos. Nors jų ir pamažėjo, tačiau išliko tikra gausybė.
„Pontiac Pursuit Concept“ – tai amerikiečių bandymas žvilgtelėti į ateitį. 1987 metais pasirodęs konceptas atrodo išties puikiai, o vairas labiau primena kompiuteriniams žaidimams pritaikytą vairalazdę. Bėje, jis nėra tiesiogiai surištas su ratais jokiu mechaniniu sujungimu - visą darbą atlieka elektronika.
1958 metais pasirodęs „Edsel Corsair“ buvo vienas nesėkmingiausių kada nors gamintų amerikietiškų automobilių. Mašinos išvaizda buvo atgrasi, o salone laukė dar vienas siurprizas – vairas, viduryje turintis automatinės greičių dėžės perjungimo mygtukus. Tai buvo naujovė, kuri galiausiai pasirodė visiškai nepraktiška. Markės gyvavimas pasibaigė vos po poros metų egzistavimo.
„Ford Interceptor“ buvo konceptinis modelis, pasirodęs 2007 metais. Nors automobilis ir nepasirodė gamyboje, tačiau tai buvo „Ford“ atsakas į „Chrysler 300C“ modelį. Įdomu tai, kad dizaineriai stengėsi akcentuoti stačiakampio formą, kas lėmė jog „Inteceptor“ vairas tapo visai ne apvalus.
„BMW“ mėgsta eksperimentuoti savo koncepciniuose modeliuose. Tai ne visada būna sėkminga, o to pavyzdys „Z22“ hečbekas, pasirodęs 2001 metais. Automobilis turėjo priekinius varančiuosius ratus, beraktę, nuo piršto antspaudo veikiančią užvedimo sistemą ir labai keistą vairą, ant kurio buvo begalė mygtukų. Įdomus vairas nepadėjo šiam konceptui susilaukti visuomenės pripažinimo.
Pabaigai, vienas nuostabiausių mūsų kada nors matytų vairų, kuris stovi „Spyker C8“ superautomobilyje, pasirodžiusiame 2000 metais. Visas automobilio salonas yra išklotas rankomis apdirbtomis medžiagomis, o vairui skirta ypač daug dėmesio. Kiekviena smulkmena šį komponentą daro tikru meno kūriniu.
