Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį beveik šešis metus nagrinėtoje byloje. Trys banditai sulaukė paties griežčiausio nuosprendžio – laisvės atėmimo iki gyvos galvos.
Jau trečia kolegija
105 tomų bylą, kurioje kaltinimai buvo pareikšti net 13 asmenų, Lietuvos generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui pateikė 2008 metais. Pirmas posėdis teisme įvyko 2008-ųjų gruodį. Bylos nagrinėjimas nuo pat pradžių vyko labai sunkiai. Jau į pirmą posėdį neatvyko net 5 advokatai. Juos teisiamiesiems turėjo skirti valstybė, bet Teisingumo ministerija tuo metu neturėjo lėšų jų darbui apmokėti, tad nagrinėjimas buvo nukeltas į kitus metus.
Kai kurie nusikaltimai įvykdyti daugiau nei prieš dešimtmetį, tad tiek liudytojams, tiek įtariamiesiems buvo sunku prisiminti detales. O jas teko prisiminti net tris kartus. Pirmą kartą – kai bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Zenonas Birštonas. Teismo darbas tuokart jau artėjo prie pabaigos, bet šis teisėjas kartą pasirodė darbe neblaivus ir netrukus buvo atleistas iš pareigų.
Toks pats likimas laukė ir antrajai teisėjų kolegijai pirmininkavusio to paties teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno. Iš darbo jis buvo atleistas, nes įsipainiojo į korupcijos skandalą ir dabar pats yra teisiamas. Ir tik trečiajai teisėjų kolegijai, kuriai vadovavo teisėja Audronė Kartanienė, pagaliau pasisekė bylą išnagrinėti ir paskelbti griežtą nuosprendį.
Kalti dėl nužudymų
Teisme palaikęs kaltinimą Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis prašė Audriui Skėriui, Markui Kardišauskui ir Šarūnui Juodžbaliui paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Teismas taip ir padarė. Nuosprendį paskelbusi teisėja Audronė Kartanienė pabrėžė, kad iki gyvos galvos įkalinti nusikaltėliai yra labai pavojingi visuomenei. Jų padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai – toks yra jų gyvenimo būdas. Pasak jos, labai sunkūs nusikaltimai, sukėlę neatstatomas pasekmes, buvo apgalvoti iš anksto, organizuoti, padaryti iš keršto bei baimės, jog sulauks atpildo už anksčiau padarytus nusikaltimus. Nuteistieji demonstravo cinišką požiūrį į kito žmogaus gyvybę.
Iki gyvos galvos įkalinti A. Skėris ir M. Kardišauskas buvo pripažinti kaltais dėl dviejų, o Š. Juodžbalys – dėl vieno nužudymo. Viktorui Mulai dabar skirta 10 metų nelaisvės, bet pagal subendrintą nuosprendį iš viso jam teks kalėti 20 metų. Teismas taip pat nusprendė, kad A. Skėris ir M. Kardišauskas turės sumokėti 63 000 litų žalos atlyginimą, o V. Mula – 30 000 litų.
Nužudė Ramaškę
Teismas konstatavo, kad Š. Juodžbalys, A. Skėris ir M. Kardišauskas nužudė Kauno nusikalstamos grupuotės lyderiu vadintą Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė.
Ramaškė buvo nušautas 2000 metų birželio 16 dieną Kaune, kieme prie Laisvės alėjos. Dienos metu aukos tykojęs žudikas šaudė vyrui į galvą, stebint iš siaubo klykiančiam mažamečiui. Tarpuvartėje žudikas ramiai prasilenkė su aukos žmona, bėgusia prie ką tik nušauto vyro.
Duodamas parodymus, dabar nuteistas ir valstybės saugomas Kauno nusikalstamo pasaulio vienas iš lyderių Jonas Bielskis-Senelis, teisme apklausiamas dėl Ramaškės nužudymo, tikino negalįs pasakyti, kas paleido mirtiną šūvį, tačiau teigė neabejojąs, jog žudė kažkas iš Sauliaus Skėrio ir V. Mulos grupuotės. Jos nariai buvo apiplėšę R. Kuzmino žmoną, todėl po to baiminosi, kad šis Šiaulių nusikaltėliams gali keršyti.
Dar 1994 metais V. Mula kartu su bendrininkais apiplėšė R. Kuzmino butą, iš jo žmonos reikalavo pinigų. Tai buvo daroma norint sumažinti R. Kuzmino įtaką grupuotėje. Tuo laiku jis laikė 150 000 JAV dolerių grupuotei priklausančių pinigų. Kai kartą R. Kuzminas pateko į areštinę, V. Mula su sėbrais tuo ir pasinaudojo. Persirengę policininkais, jie be vargo pateko į Kuzminų butą ir iš Ramūno žmonos Kristinos pareikalavo pinigų. V. Mula ir Vytautas Raudonis buvo sulaikyti nusikaltimo vietoje ir nuteisti. R. Kuzminas V. Mulai į kalėjimą perdavė: „Gyvas esi tol, kol sėdi už grotų“.
Teisme parodymus duodantis Markas Kardišauskas tvirtino, kad A. Skėris ir jo tėvas tykojo, kada iš namų išeis R. Kuzminas, o mirtiną šūvį paleidęs Šarūnas Juodžbalys.
Užmušė strypu
M. Kardišauskas ir A. Skėris taip pat buvo pripažinti kaltais dėl šiaulietės Rimos Bielskienės nužudymo 2000-ųjų balandžio 11 dieną. Tą dieną Sauliaus Skėrio gauja įsiveržė į turtingo Šiaulių komersanto butą. Plėšikai žinojo, kad sutuoktinis darbe, o jo žmona Rima – viena namuose. Kai plėšikai atsirakino duris ir įėjo į šiaulietės butą, A. Skėris trenkė moteriai per galvą metaliniu strypu. Tuomet užpuolikai ją surišo, o M. Kardišauskas – uždusino. Taip jis turėjo įrodyti ištikimybę gaujai. Po to lavoną apklojo marška ir visi ramiai rausėsi po daiktus.
Beje, tas pats M. Kardišauskas jau buvo nuteistas už tai, kad Šiauliuose žiauriai nužudė ir apiplėšė gerai mieste žinomą vaistininkę. Moters jie patykojo prie namų durų, apsvaigino ją, įtempė į namus ir nušovė. Iš moters namų jie išsinešė juvelyrinius dirbinius, iš kiemo išsivarė jos automobilį. Po visų bylinėjimusi už šį nusikaltimą V. Mula ir Š. Juodžbalys buvo nuteisti po 18 metų, A. Skėris – 17, o M. Kardišauskas – 13 metų laisvės atėmimo. Šį nuosprendį Šiaulių apygardos teismas paskelbė 2010 metų gegužę. Bendrauti apsimoka
Vieną iš Kauno nusikalstamo pasaulio veikėjų Ariką Pastuškovą prokuroras siūlė įkalinti 15 metų, o jo buvusį draugą ir bendražygį Joną Bielskį-Senelį – tik 5 metams. Pastarasis pareigūnams padėjo atskleisti ne vieną sunkų nusikaltimą ne tik šioje, bet ir kitose baudžiamosiose bylose. Jis liudijo ir paties Kauno mafijos lyderio Henriko Daktaro byloje.
Tiesa, dar 2005-aisiais teisėsaugininkams padėjęs atskleisti tamsiausias senosios Kauno mafijos paslaptis, J. Bielskis Daktarų klano nusikaltimus narpliojančiai teisėjų kolegijai liudijo nuotoliniu būdu. Buvęs gangsteris, kurį kažkada H. Daktaras laikė teisingu žmogumi, neišdrįso pažvelgti tiek jam, tiek buvusiems bendražygiams į akis. Pats J. Bielskis pareiškė, kad jį trikdo ir teismo procese dalyvaujantys anuomet Daktarų gaujos viršūnėms priskirti vyrai, ir įkyrus žurnalistų dėmesys. Teismas ir J. Bielskio atveju palaikė prokurorą: Arikas Pastuškovas nuteistas 14 su puse metų laisvės atėmimo bausme, o Jonui Bielskiui teismas skyrė 5 metus nelaisvės.
Iš valstybės saugomo J. Bielskio teismas Policijos departamentui priteisė 12 500 litų – tiek kainavo jo ekstradicijos iš Rusijos išlaidos (vyras buvo pasprukęs nuo teisėsaugos – aut. past.).
Prokuroro teigimu, ši byla parodė, jog su teisėsauga bendradarbiaujantiems nusikaltėliams gali būti skiriamos gerokai švelnesnės bausmės.
„Sprendžiant bausmės skyrimą teismas pripažino, jog tokia pagalba yra labai svarbi ir valstybei reikalinga, – sakė A. Urbelis. – Niekas kitas negali duoti paaiškinimų iš vidaus, tik tas asmuo, kuris buvo toje situacijoje, tame nusikalstamame susivienijime. Ši pagalba teisėsaugos organams yra labai svarbi. Žinoma, galima moraliai smerkti už nusikaltimų sunkumą, bet įstatymai ir visa visuomenė reikalauja, jog nusikaltimai, ir šiuo atveju – patys sunkiausi – būtų ištirti ir išaiškinti“. Valstybinis kaltintojas pripažino, kad sunkius nusikaltimus padėjusiam atskleiti J. Bielskiui, valstybės apsauga gali būti skirta ir įkalinimo įstaigoje.
Byloje valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis taip pat sakė, kad šioje byloje paskelbtas nuosprendis – rimtas signalas nusikaltėliams.
„Šis nuosprendis svarbus tuo, kad pasiųsta žinia, jog už apgalvotus, šaltakraujiškus, taip pat itin žiaurius nusikaltimus, tuos nusikaltimus, kurie įvykdomi prieš šeimos narį ar matant mažamečiams, taikoma itin griežta bausmė, – sakė jis. – Neseniai visuomenę supurtė įvykiai Panevėžyje, kai kurie politikai inicijavo pataisas, kad už kvalifikuotus nužudymus turi būti baudžiama itin griežtai. Šis teismas parodė, kad įstatymai yra ir jie taikomi“.
G. Jacka – nekaltas
Šioje byloje teismas taip pat kaltais pripažino Gintautą Žukauską, kuriam dėl plėšimo skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Tiesa, subendrinus su kitu nuosprendžiu, vyrui už grotų teks praleisti 10 su puse metų. Tuo metu neteisėtai ginklai disponavęs Benas Juodris kalės 6 metus.
Šioje byloje kaltinimai dėl Telšių verslininko Hilarijaus Sasnausko- Levuko nužudymo buvo pateikti ir Palangos verslininkui Gediminui Jackai. Kad jis yra susijęs su H. Sasnausko nužudymu, pareigūnams pirmasis prabilo J. Bielskis. H. Sasnauskas buvo nušautas 1993-iųjų sausį. Banke pinigus iškeitęs ir su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio. Iš prie namų esančio sandėliuko iššoko du vyrai, kurių vienas iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu trenkė per galvą. Peršokę namo tvorą nusikaltėliai paspruko. Po kelių valandų H. Sasnauskas ligoninėje mirė.
Nagrinėjant šią bylą, kaip tik prieš dvejus metus, prokuroras, tuomet tai buvo Aleksandras Kazakovas, jau skaitė baigiamąją kalbą. Toje kalboje A. Kazakovas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog G. Jacka, keršydamas už tai, kad H. Sasnauskas kreipėsi į teisėsaugos organus (dėl to G. Jacka dar 1983 metais buvo nuteistas už kurstymą duoti kyšį – aut. past.), organizavo šio verslininko nužudymą.
Pats G. Jacka visą laiką neigė, kad jis užsakė H. Sasnausko nužudymą. Tačiau dabar G. Jackai baudžiamoji atsakomybė jau nebegrėsė, nes visiems nusikaltimams, kuriais jis buvo kaltinamas, yra suėjęs senaties terminas.
Dar pernai spalio mėnesį Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį nutraukti bylos nagrinėjimą G. Jackos atžvilgiu suėjus senaties terminui. Tačiau G. Jacka nesutiko, kad byla jam būtų nutraukta ir, apskundęs teismo nutartį, laimėjo, tačiau dabar teismas nepasakė nieko naujo, o tik paskelbė, kad suėjus senačiai byla nutraukta. Nutraukdamas bylą teismas nurodė G. Jackai grąžinti jo sumokėtą piniginį užstatą – 100 000 Lt.
Vėliau komentuodamas nuosprendį A. Urbelis sakė, kad dėl G. Jackos jis nieko negali pasakyti, nes formuojama praktika nekomentuoti asmens kaltumo dėl senaties nutrauktose bylose. Šiuo atveju vadovaujamasi nekaltumo prezumpcija. Konstitucija numato, jog kiekvienas asmuo laikomas nekaltu, kol nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.
Simuliavo beprotį
Vienas iš teisiamųjų – ¬Saulius Skėris – bylą nagrinėjant teisme, susirgo ir mirė nuo insulto, tad dabar teisiamas tik jo sūnus Audrius Skėris. Jo tėvas buvo gana įdomi asmenybė. Teismo nustatyta, kad S. Skėris tikslingai subūrė grupę nusikalstamai veiklai, į ją įtraukė ir savo sūnų Audrių.
Kalbama, kad S. Skėris buvo Kauno mafijos lyderio J. Bielskio patikėtinis ir būdavo pasiruošęs vykdyti bet kokią jo užduotį. S. Skėris galėjo žudyti dėl mažiausios smulkmenos. Jis buvo puikus šaulys ir geras psichologijos žinovas. Kadangi žinojo, jog gyvendamas tokį gyvenimą, vis tiek vieną kartą įklius, studijavo medicinos knygas, kad prireikus galėtų apsimesti psichikos ligoniu ir būtų pripažintas nepakaltinamas. Ne kartą jam yra pavykę apgauti gydytojus – šie nuspręsdavo, kad banditas negalėjo suprasti savo veiksmų.
Prieš tai Šiaulių apygardos teisme teisiamas S. Skėris, kaip įpratęs, ėmė simuliuoti beprotį. Teisėjo paprašytas prisistatyti, iš karto pareiškė esąs amerikietis iš Milvokio, baigęs geltoną mokyklą ir turįs 10 porų kojinių, o šalia sėdinčio sūnaus Audriaus visai nepažįstąs. Tik, kai kompleksinė psichiatrijos ekspertizė pagaliau atskleidė, jog gaujos vadeiva simuliuoja ir yra pakaltinamas, jis nustojo apsimetinėti ir ėmė duoti parodymus viską versdamas žuvusiam bendražygiui.
S. Skėris nebuvo samdomas žudikas, kokius dabar dažnai rodo filmuose. Skirtingai nuo tų filmų „kilerių“, jis plėšė, vagiliavo, reketavo, žudė verslininkus, moteris. Mirusio S. Skėrio atžvilgiu byla dabar nutraukta.
Genadijus SKRIPKA
