• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Nereikėjo lysti“, „pati kalta“ – tokių komentarų dažnai sulauksime po bet kokia istorija, susijusia su seksualiniu smurtu, ar smurtu artimoje aplinkoje. 2022 m. Lygių galimybių kontrolieriaus atlikta apklausa parodė, jog 85 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinimu, smurto artimoje  aplinkoje auka gali nutraukti smurtą. VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja ir asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė pateikė kelias priežastis, kodėl gyventojai yra linkę kaltinti aukas.

„Nereikėjo lysti“, „pati kalta“ – tokių komentarų dažnai sulauksime po bet kokia istorija, susijusia su seksualiniu smurtu, ar smurtu artimoje aplinkoje. 2022 m. Lygių galimybių kontrolieriaus atlikta apklausa parodė, jog 85 proc. Lietuvos gyventojų įsitikinimu, smurto artimoje  aplinkoje auka gali nutraukti smurtą. VšĮ „Ribologija“ bendraįkūrėja ir asociacijos „Lygiai“ vadovė Reda Jureliavičiūtė pateikė kelias priežastis, kodėl gyventojai yra linkę kaltinti aukas.

REKLAMA

Pasak asociacijos „Lygiai“ vadovės, viena iš priežasčių, kodėl žmonės yra linkę kaltinti aukas yra savanaudiška – jiems atrodo, jog taip patys apsisaugos.

„Sakoma, jog visuomenė yra linkusi kaltinti auką, siekdama apsaugoti save. Labai sunku tikėti, kad ir tau taip galėtų nutikti. Vienas iš būdų, kad netikėtum, jog taip tau gali nutikti – primesti kaltę tam, kuriam taip jau atsitiko. Galbūt ne taip atrodė, ne taip pasielgė – aš taip nedarau, man taip nenutiks. Tai yra apsaugos mechanizmas, kuris įsijungęs kuria distanciją tarp savęs ir aukos, tikintis, kad tau taip nebus“, – sakė R. Jureliavičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak pašnekovės, neretai vyksta neformalus teismas – žmogus apie auką sprendžia pagal tai, kiek ji atitinka „tobulos“ aukos kriterijus.

REKLAMA

„Visuomenė įsivaizduoja, kaip turėtų atrodyti auka, nukentėjęs asmuo, ir kaip turėtų atrodyti skriaudėjas. Kuo labiau auka atitinka portretą, tuo labiau gali tikėtis visuomenės atjautos. Tai galėtų būti gležnos, tvarkingos išvaizdos asmuo, na pvz grįžtantis iš darbo, paskaitų ar pan. Staiga išnyra blogietis, nusikaltėlis, kuris piktai atrodo ir nori tik kenkti. Tada įvyksta susirėmimas, kuomet nusikaltėlis auką muša, o ji priešinasi. Kuo toliau nuo šios istorijos yra įvykęs nusikaltimas, tuo sunkiau patikėti, kad tai buvo nusikaltimas“, – pasakoja R. Jureliavičiūtė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, tik maža dalis seksualinio smurto nusikaltimų atitinka tokius rėmus. To rezultatas – rimtai žiūrima tik į nedidelę dalį „tobulos aukos“ rėmus atitinkančias istorijas.

„Didžioji dalis seksualinio smurto nusikaltimų vyksta visai ne tokiomis aplinkybėmis – dažniausiai smurtautojas būna aukai pažįstamas asmuo, nebūtinai naudojama fizinė jėga – galimos manipuliacijos, apsvaiginimas narkotikais ir pan. Tai neatitinka galvoje sukurto vaizdinio. Jei žmogus neturi daug žinių, tikėtina, jog jis remsis suformuotais stereotipais, minėtu tobulos aukos vaizdiniu. Jei atitinka vaizdinį – buvo nusikaltimas, jei ne – sugalvojama daugybė pasiteisinimų: auka norėjo, ne taip atrodė ir t.t“, – komentuoja pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Intymumas – vis dar tabu tema

Pasak pašnekovės, su intymumu susiję klausimai vis dar išlieka tabu tema. To pavyzdžiu būtų galima laikyti ir dabartines diskusijas dėl lytinio ugdymo mokyklose.

„Pažiūrėkite, kokią reakciją iššaukia lytinio ugdymo klausimų svarstymas švietimo sistemoje. Jeigu apie tai kalbame, kalbame su gėdos jausmu, baime. Atrodo, kad tai turėtų būti tik poros reikalas, arba jeigu kalbame apie vaikų ugdymą – vaikų ir jų tėvų reikalas. Sovietų sąjungos laikais gajus požiūris, jog apie tai nereikėtų kalbėti viešai, išlieka“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA

R. Jureliavičiūtės teigimu, požiūrio skirtumai pastebimi tarp skirtingų kartų, tačiau nėra tokie dideli, kaip kartais gali atrodyti.

„Mūsų tėvai ir seneliai užaugo su kitokiomis žmonomis ir nuostatomis. Iš jų dažniau sulauksime stereotipinio mąstymo ir kalbėjimo. Vis dėlto, vyresnės kartos gyventojai perduoda savo įsitikinimus atžaloms. Mokyklose atlikti tyrimai rodo, kad vaikai taip pat auga su kai kuriais stereotipais. Aišku, su suaugusiais atlikti tyrimai kartais stebina – kai 41 proc. respondentų sako, jog mylėtis su vyru yra žmonos pareiga ir pan. Tai taip, yra skirtumai tarp kartų, bet tai susiję su sociumu, kuriame užaugo, o ne tik savaiminiais kartų skirtumais“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA

Itin neigiamai stigmų yra veikiamos vyriškos lyties aukos – dėl egzistuojančių tabu, apskritai sunku pasakyti, kiek vyrų nukenčia nuo seksualinio smurto.

„Šiuo metu apie seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vyrus turime labai mažai informacijos. Bet tai tikrai nereiškia, jog tokie nusikaltimai nevyksta, ar vyksta retai. Todėl sunku nuspėti, kaip visuomenė tokiais atvejais reaguos. Bet sprendžiant iš komentarų, atrodo, jog vyrai taip pat susiduria su stereotipiniu mąstymu. Maždaug – turi džiaugtis bet kokiu parodytu dėmesiu, o jeigu nesidžiaugi – tai gal tu ne vyras. Tada atsimušame į lyčių stereotipus, kurie kenkia tiek vyrams, tiek moterims“, – sakė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Netinkamas institucijų darbas prisideda prie aukų kaltinimo

Pasak R. Jureliavičiūtės, prie aukų tildymo ir nusikaltimų neigimo kultūros stiprinimo prisideda ir netinkamas institucijų darbas. Pasak jos, darbuotojams, kurie turėtų padėti aukoms, neretai patiems pareigūnams, trūksta informacijos, arba jie naudoja netinkamą, iššaukiančią leksiką.

„2020 m. policininkas taip komentavo išprievartavimo naktiniame klube istoriją – „mažiau lakt ir raitytis reikia, ir nieko nebus“. Žinoma, tai vieno policininko komentaras, tačiau meta šešėlį ant visos institucijos. Sulaukiame daug pasakojimų, istorijų, kas nutiko. Tačiau tos istorijos lieka pavieniais pasidalijimais, nes aukos beveik niekada nesikreipia į policiją“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA

Kitas pavyzdys – susijęs su atveju, kuomet prokuratūra pasidalino įrašu, pašiepiančiu tuo metu Seime svarstytą sutikimo seksui įstatymą.

„Nustebino prokuratūros atvejis, kai jie įdėjo nuotrauką, kur yra popieriaus lapas su raštišku sutikimu. Reiškia, jie patys nesupranta, apie ką yra įstatymas bei sutikimas seksui. Kai buvo pradedama kalbėti apie sutikimą seksualiniams santykiams, buvo labai daug pašaipų. Ir taip, dalis to buvo trolinimas, tačiau atrodo, jog visuomenei tai toli gražu nėra savaime suprantama“, – pabrėžė pašnekovė.

Neretai seksualinio smurto formos yra taip menkai pažįstamos, jog trūksta lietuviškų terminų.

Gal todėl, kad penkiolikmetės moksleivės - net į rugsėjo 1-osios šventę (70% - iš jų), ėjo apsirengusios, - lyg senos prostitutės arba
16-osios divizijos kurtizanės.

Kokio velnio - vėliau stebimės, kad po pamokų - parkelyje - koks iškrypėlis tokią - nutempė į krūmus ir "patvarkė" lyg seną šalavą, jei ji pati taip rengiasi, - lyg tokia ir būtų.

Užsienyje, net prostitutės, dėvi tokius rūbus išimtinai TIK tiesioginėje darbo vietoje - viešnamyje arba "ant žiedo", "ant panelės". Jos tik darbe persirengia tais diržo pločio mini sijonais, užsideda tinklines pėdkelnes, 12 cm kulniukų aukštakulnius, bliuzkutes su dekoltė iki bambos, kur po apačia - nėra - nei liemenuko, nei po sijonu - kelnaičių.

Mieste ar - pakeliui į darbą, - jų net neatpažinsi, nes atrodo jos - visai - kaip tvarkingos namų šeimininkės arba - visiškai doros šeimos moterys, mamos...

Gi Lietuvoje - pereikite vasarą per Gedimino prospektą, ar Šiauliuose - per bulvarą, ar - Palangoje - Basanavičiaus gatve.

Susidarys įspūdis, kad kažkur netoliese - vyksta Pasaulinė prostitučių konferencija, ir visos jos dalyvės - dabar - pietų metu - pasileido iš tos asamblėjos pastato - ieškoti kavinės kad papietauti...
Tu teisus.
Čia kada ėjo nepilnametės su tom tympom kur šiknon ir py......n sulindę atrodo baisiai dantyse cigaretės.
Jeigu auka visaip apvardžiavo vyrą, tas nesusilaikęs davė į akį, tą ką dar kaltinti? Abu kalti, bet didesnė kaltė, turbūt ant tos, kuri pradėjo.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų