Lietuvoje šiuo metu formuojama šeimos bei paramos jai politika motinystę paverčia socialinės atskirties sinonimu, teigia visuomeninių organizacijų atstovės.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės teigimu, Seime aktyviai palaikomi įstatymai, galintys apsunkinti daugelio motinų padėtį bei kuriantys rimtas kliūtis toms moterims, kurios motinystę siekia planuoti sąmoningai.
Anot jos, šiuo metu Seime svarstomi Šeimos paramos koncepcijos ir Šeimos pagrindų įstatymo projektai, kuriais norima daugybę lengvatų suteikti tradicinėms šeimoms, nesuderinami su demokratinės visuomenės principais, nes juose valstybės subjektu laikoma tik santuokos pagrindu sukurta šeima, tokiu būdu stigmatizuojant ir socialiniai atskirčiai pasmerkiant vienišas ar nesantuokinėje partnerystėje vaikus auginančias motinas.
„Statistika rodo, kad skurdas Lietuvoje turi moters - daugiavaikės ir vienišos motinos veidą. Motinystė tampa rimta kliūtimi moterims integruojantis į darbo rinką, siekiant gerai apmokamų pareigų, o smurtas šeimoje paverčia jų motinystę kančia“, - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo M.Jankauskaitė.
Socialinių tyrimų centro vadovės Jolanta Reingardė pastebėjo, jog šiuo metu šeimos politika formuojama ignoruojant socialinę realybę.
„Formuojant politiką, užsimerkiama prieš duomenis, užsimerkiama, kad 28 proc. vaikų dabar gimsta ne santuokoje. Jei mes tai ignoruosime, išstumsime tas šeimas iš socialinės paramos subjektų sąrašo, ką mes darysime su ta populiacijos dalimi, kai jie paaugs, sulauks paauglystės ir bus užprogramuoti tam tikram probleminiam elgesiui, socialiniai atskirčiai“, - kalbėjo J.Reingardė.
Pasak M.Jankauskaitės, tokia politika nustumia vienišas motinas į visuomenės paraštes, tačiau tuo pat metu siekiama priimti Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymą ir tuo būdu atimti iš moterų teisę sąmoningai ir laisva valia planuoti savo motinystę.
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeraldos Kuliešytės teigimu, abortus draudžiantis įstatymas neužtikrins tos apsaugos, kurios galėtų tikėtis demokratinės valstybės piliečiai.
„Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymas nesiekia sumažinti naujagimių sergamumo, mirštamumo, apsigimimų skaičiaus, persileidimų, jis neturi nieko bendro su nėščiųjų priežiūra, įvairių nėštumo patologijų gydymu“, - sakė ji.
Pasak E.Kuliešytės, Lietuvoje nėštumą dažniausiai nutraukia 20-24 metų amžiaus moterys, 80 proc. nutraukia antrą ar trečią nėštumą. 20 proc. abortą patyrusių moterų taip norėjo atidėti motinystę. 10 tūkst. moterų nėštumą nutrauktų, jei nematytų kitos išeities.
„Uždraudusi abortą Lietuva tikrai neatrodys humaniškesnė, ar jos gyventojai - aukštesnės moralės. Tai būtų apgaulinga vizitinė kortelė, skelbianti, kad Lietuvoje abortų nėra, ir visos šios šalies moterys yra laimingos nelaiku ir neplanuotai pastojusios. Akivaizdu, kad draudžiantys įstatymai neveiksmingi mažinant abortų skaičių, jie tik užkerta kelią į saugų abortą“, - kalbėjo E.Kuliešytė.
Kaip pastebėjo Socialinių tyrimų instituto Demografijos centro vadovė Vlada Stankūnienė, šeimos politikos formuotojai dažniausiai deklaruoja kilnius tikslus - norą kelti šeimos gerovę, didinti gimstamumą, - tačiau jų siekia netinkamomis priemonėmis.
„To negalima pasiekti, jei įstatymuose įtvirtiname laisvės pasirinkti, kaip gyventi, draudimus ar apribojimus. Šeimos politika duoda rezultatų, kai teisingai pasirenkami prioritetai. Finansinė parama svarbi, bet šiuolaikinei visuomenei ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas derinti šeimą, vaikų auginimą ir darbą“, - sakė V.Stankūnienė.
Anot jos, tik žemesnį išsilavinimą turinčioms moterims naudingos ir iki 2 metų prailgintos vaiko priežiūros atostogos, tuo metu aukštesnę kvalifikaciją turinčios moterys, kurioms reikėtų labiau išvystytų vaiko priežiūros paslaugų ar lankstesnių darbo sąlygų, jaučiasi diskriminuojamos.
„Daliai moterų tai labai puiku, bet pačiom aktyviausioms, labiausiai išsilavinusioms teks pagalvoti apie vaikų skaičiaus apribojimą. Tik nedaugelis turinčių gerą darbo vietą, aukštą kvalifikaciją ryžtasi išbūti namuose su gera darbo vieta ketverius ar daugiau metų“, - kalbėjo V.Stankūnienė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė M.Jankauskaitė apgailestavo, kad priimant tokį sprendimą nepasinaudota kitų šalių patirtimi.
„Puikus pavyzdys galėtų būti Islandija, kur vaiko priežiūros atostogos padalinamos į tris lygias dalis: vienas trečdalis - motinai, kitas - tėvui, o kaip pasidalinti trečiąjį, sprendžia tėvai“, - kalbėjo M.Jankauskaitė.
Anot jos, tokia nuostata ne tik padidintų vaiko priežiūros atostogų išeinančių vyrų skaičių, bet ir padėtų įtvirtinti lygių galimybių nuostatas, sulaužytų visuomenėje egzistuojančias vyriškumo normas.
„Tokiu būdų valstybė deklaruotų, kad vyras ir moteris turi ne tik vienodas teises, bet turi ir vienodas pareigas prižiūrėti vaikus. Iš kitos pusės, skatinamos struktūrinės permainos visuomenėje, darbdaviui nebelieka skirtumo, ar įdarbinti vyrą ar moterį, nes abu išeitų vaiko priežiūros atostogų“, - kalbėjo M.Jankauskaitė.
