Skaičiuodami milijardus kainuojančias nutukusių žmonių gydymo išlaidas ir siekdami spręsti nutukimo sukeltas problemas pasaulio specialistai vis dažniau prabyla apie vadinamąjį „mėsainių“, arba „riebalų“, mokestį.
Toks mokestis praėjusių metų pabaigoje buvo įvestas Danijoje papildomai apmokestinant visus sočiųjų riebalų turinčius produktus. Apie tokio mokesčio būtinybę kalba ir kitos šalys – tarp jų ir Didžioji Britanija, kur nutukimas tampa vis opesne visuomenės problema. Ir Lietuvoje ketinama apmokestinti arba bent jau pažymėti sveikatai kenksmingus produktus.
Seimas atmetė
Seimo narė Agnė Zuokienė bandė įstatyme įvesti „nepalankaus maisto“ sąvoką, kuri apibrėžtų kenksmingus produktus, tačiau Seime šios iniciatyvos pritarimo nesulaukė. Seimo nariai atmetė dar vieną parlamentarės projektą, kuriuo A. Zuokienė norėjo įteisinti PVM lengvatas sveikiems produktams, pavyzdžiui, daržovėms.
„Yra daug šalių, kurios renkasi specialius akcizus sveikatai nepalankiems produktams, – sakė A. Zuokienė. – Manau, kad ir Lietuvoje galėtų būti nustatytas akcizo mokestis „skonio stipriklių“ grupei, kurių importas kasmet auga vos ne dvigubai.“
Pašnekovė taip pat atkreipia dėmesį, kad kitose ES šalyse maisto produktams apskritai taikomas labai mažas pridėtinės vertės mokestis, o sveikatai kenksmingiems jis yra didesnis, tačiau Lietuvoje galimybių taikyti mokestį esą nėra vien dėl to, kad Lietuvoje aukštas PVM visiems maisto produktams.
Valgo riebiau
Mitybos specialistas Rimantas Stukas pasakojo, kad per dešimtmetį nuo 1997 iki 2007 metų Lietuvoje 30 proc. sumažėjo gyventojų, kurie kasdien valgo šviežias daržoves, o ekonominiu sunkmečiu ši tendencija dar labiau išryškėjo. Be to, esą Lietuvoje tik 18 proc. gyventojų rinkdamiesi maisto produktus atsižvelgia į tai, ar produktai sveiki: daugiausia žmonės maistą renkasi tik pagal kainą arba pagal tai, kas skanu,o ne kas sveika. Tai rodo žemą mitybos raštingumą.
Vis dėlto R. Stukas riebaus maisto apmokestinimo idėją vertino skeptiškai. „Jeigu žmogus retkarčiais suvalgys riebaus maisto, jo sveikatai žalos tai nepadarys. Žalą patiria tie, kurie riebiu maistu piktnaudžiauja. Kodėl žmogus, kartais valgantis riebų maistą, turėtų mokėti už tai, kad kas nors to maisto valgo labai daug?“ – retoriškai klausė R. Stukas. Pasak jo, išeitis spręsti mitybos problemas – pirmiausia teikti prioritetą švietimui dar mokyklose, o ne įvesti mokesčius.
Apmokestinti kvailius?
Vienas pagrindinių „mėsainių“ mokesčio šalininkų argumentas „už“ – nutukusiems žmonėms gydyti valstybės kasmet išleidžia dideles sumas, todėl neva logiška būtų tuos pinigus susigrąžinti per mokesčius.
Rinkodaros agentūros „Brandscape“ vadovo Mindaugo Lapinsko nuomone, valstybė neturėtų kištis apmokestindama riebius ar kitus produktus, kurių dažnas vartojimas kenkia, nes kiekvieno žmogaus teisė rinktis, kokį maistą valgyti.
„Man nepatinka kvaili žmonės, juk jie valstybei taip pat daug žalos pridaro. Galbūt juos irgi reikėtų apmokestinti? – ironizavo M. Lapinskas. – Manau, šis mokestis yra daugiau simbolinis gestas, kuris gyventojams parodytų, kad valstybė stengiasi riboti nesveiko maisto suvartojimą. Vis dėlto aš būčiau šalininkas sveiko gyvenimo būdo, o ne mokesčio.“
Mokestis – ne išeitis
Didžiausio pasaulyje greitojo maisto restoranų tinklo „McDonald's“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse Tomašas Navrockis savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad kovoti su nutukimu yra ir geresnių būdų, negu įvesti mokestį: „Mes manome, kad nutukimo problemą geriausia galima išspręsti gyventojams suteikiant produktų pasirinkimo alternatyvų, teikiant informaciją apie jų maistingumą ir skatinant daugiau užsiimti fizine veikla“, – sakė T. Navrockis.
Faktai: Nesveikas maistas
Pernai Aktuarijų asociacija apskaičiavo, kad vien JAV ir Kanadoje dėl antsvorio sukeltų ligų išlaidos sveikatos apsaugai išaugo 127 mlrd. JAV dolerių
Danijoje įsigalėjus riebalų mokesčiui, prekybos centruose pusė kilogramo sviesto pabrango vidutiniškai 2,5 kronos (~1,15 lito), sūrio kilogramas – 1,5 kronos (~ 0,7 lito), o taukų kilogramo kaina išaugo 35 proc.
Danijos finansų ministerijos skaičiavimais, „riebalų mokestis į biudžetą atneštų papildomų 1,3 mlrd. kronų pajamų (apie 600 mln. litų).
P. Grinkevičius
