• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Vilniaus paukštynas“ suskubo aplink savo paukštynus nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Į ją patenka ir ne vienas gyvenamasis sklypas, švietimo įstaiga. Įvedus tokią zoną, žmonės praktiškai prarastų galimybę gyventi savo žemėje, o politikams nepratęsus termino iki kada gali būti nustatytas SAZ, ir tikėtis kompensacijų. Įkaitais verslą ir gyventojus pavertusi situacija nukeliavo iki pat Seimo.

„Vilniaus paukštynas“ suskubo aplink savo paukštynus nustatyti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ). Į ją patenka ir ne vienas gyvenamasis sklypas, švietimo įstaiga. Įvedus tokią zoną, žmonės praktiškai prarastų galimybę gyventi savo žemėje, o politikams nepratęsus termino iki kada gali būti nustatytas SAZ, ir tikėtis kompensacijų. Įkaitais verslą ir gyventojus pavertusi situacija nukeliavo iki pat Seimo.

REKLAMA

Apie Vilniaus rajono gyventojų kovą dėl galimybės toliau gyventi savo namuose naujienų portalas tv3.lt rašė trečiadienį. Į „Vilniaus paukštyno“ norimą nustatyti SAZ patektų gyvenantys Juodšiliuose, Dusinėnuose, Valčiūnuose ir Rudaminoje. 

„Niekas nieko nekalba apie jokias kompensacijas. <...> Jie nesuvokia pasekmių. Pradėjo tą procesą formaliai. O mes iš savo pusės pradėjome galvoti apie pasekmes“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo viena iš protesto prieš SAZ nustatymą organizatorių Regina Savičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Juodšilių gyventoja paaiškino, ką reiškia, jei sklypas patenka į SAZ.

„Pavyzdžiui, mano sklypas jau yra įregistruotas, aš turiu jau pasistačiusi namus ir artimiausiu metu nežadu jų rekonstruoti. Bet mano kaimynystėje yra tuščias sklypas, kur žmogus pardavė ir nauja šeima nespėjo nieko pastatyti. Sklypas suformuotas 1999 m., labai panašiai kaip ir mano.

REKLAMA

Ir jie nebegali nieko statyti, nes įstatymas sanitarinėje apsaugos zonoje, kaip žalingoje žmogaus sveikatai teritorijoje, draudžia statyti gyvenamus namus, ugdymo įstaigas ir visą eilę kitų pastatų“, – aiškino R. Savičienė.

Anot jos, gyventojai negalės statyti ne tik naujų pastatų, bet ir, pavyzdžiui, perstatyti, rekonstruoti esamų namų. Taip pat, pagal įstatymo raidę, turėtų būti uždarytos ir SAZ esančios mokyklos.

„Formaliai, jeigu naują pastatą norėtume matyti, tai nėra net kalbos, čia viskas aišku. Bet ką daryti su jau veikiančia dabar mokykla. Ar Higienos centras jiems naikins higienos pasus? Be higienos paso jie negali veikti. Šioje vietoje, mes ir klausiame, ar NŽT suvokia savo veiksmų pasekmes?“ – sakė R. Savičienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak R. Savičienės, jei SAZ bus registruotas, bus apribotas ne tik gyventojų turtas, jie nebeturės teisės skųstis.

„Tu čia nebegali gyventi, tavęs čia neturi būti“, – sakė Juodšilių gyventoja.

R. Savičienė teigė, kad gyventojai kreipėsi ir į žiniasklaidą, ir į ministerijas, ir į prezidentą.

„Tikimės, kad bus atgal atsakymas mus nuraminantis“, – vylėsi ji.

Pašnekovė pažymėjo, kad gyventojai niekada neturėjo tikslo iškeldinti šalia jų namų įsikūrusius paukštynus ir tikisi, kad pagal įstatymo raidę sugyvens ir verslas, ir gyventojai. Anot jos, jeigu pastangos neduos jokių rezultatų, gyventojai kreipsis į teismą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

R. Savičienė neatmetė galimybės, kad jų išgyvenamą situaciją gali patirti ir kiti tautiečiai.

„Nes paukštynų ir kiaulių fermų apstu. Galbūt kitos bendruomenės mažesnės ir joms apsiginti gali būti sunkiau“, – tvirtino ji.

R. Savičienė net nenori galvoti apie juodžiausią scenarijų gyventojams.

„Suprantate, ką tai reiškia? Tai yra visas tavo turtas. Žmonės yra paėmę paskolas. Jie jau yra įsipareigoję 25–30 metų. Jaunos šeimos. Finansiškai tai yra didžiuliai smūgiai. Ką darys kiekviena konkreti šeima, aš nežinau, negaliu pasakyti. Bet, kad mes taip galime paprastai pasiimti, susidėti daiktus į lagaminą ir išeiti, tai yra labai sunkus sprendimas, nes žmonės neturi, kur eiti. Ypač su galiojančiomis paskolomis“, – pasakojo Juodšilių gyventoja.

REKLAMA

Įsikišo Seimas

Susidariusi situacija ketvirtadienį svarstyta Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK). Komiteto pirmininkė, konservatorė Aistė Gedvilienė teigė, kad AAK buvo viena iš institucijų, į kurią praėjusią savaitę kreipėsi Vilniaus rajono gyventojai.

Pasak jos, įsigaliojus naujoms Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisoms, šiais metais pradėta procedūra dėl „Vilniaus paukštyno“ SAZ nustatymo, į kurią patenka virš 800 sklypų.

REKLAMA

Vienas iš gyventojų Linas Savičius teigė, kad į SAZ patektų virš 7,5 tūkst. gyventojų, 4 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 4 mokyklos.

Anot jo, gyvenvietės atsirado daug anksčiau nei paukštynas, kai kurios gyvenvietės savo istoriją skaičiuoja jau nuo XIV a., o ir kai kurios švietimo įstaigos pastatytos anksčiau nei kai kurie paukštyno padaliniai.

Jo teigimu, SAZ gali būti nustatoma tik įstatymo numatytais pagrindais ir to savavališkai negali padaryti NŽT.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„NŽT negali nustatyti SAZ, įstatymai ir teisės aktai jiems to nenumato. Koks susidaro vaizdas? Viena vertus, bandoma ginti neva teisėtus interesus ūkinio subjekto vykdyti savo veiklą, bet situacija sukuriama tokia, kad pažeidžiama daug platesnės grupės interesai. <...>

Gyvenvietės paliekamos nunykimui. Jos negalės būti atnaujinamos, jose negalės vykti vieša veikla vykdoma. Net darant prielaidą, kad egzistuotų pagrindai [nustatyti SAZ], reikia suvokti, kur yra svarstyklių svoris. Ar tai 7,5 tūkst. gyventojų interesas? Ar vieno ūkinio subjekto menama teisė, kurią mes iš esmės ginčijame?“ – dėstė L. Savičius.

REKLAMA

„[NŽT] tikslina kadastro duomenis, jie neturi teisės nustatyti sanitarinių apsaugos zonų“, – pridūrė jis.

Anot gyventojo, nėra dokumentų, pagrindžiančių, kad tose teritorijose turi būti nustatyta SAZ.

„Žmonėms jau tiksi laikrodis skundams paduoti, mes jau nebeturime laiko, mes jau inicijuojame teisinę gynybą. Kreipiuosi į jus dėl to, kad taip, mes galime ginti savo teises teisme, taip, tie sprendimai bus panaikinti, bet ne visi žmonės yra pakankamai teisiškai išprusę, ne visi žmonės finansiškai tą daryti“, – teigė L. Savičius.

REKLAMA

„Ne be reikalo sujudome, kai nuo Vilniaus 40 km atstumu Baltarusijos teritorijoje yra pastatoma Astravo AE. Mes visi bijome, kad atsitiks kažkas, kas gali paveikti Vilniaus ir viso šio regiono gyvenimą.

Tačiau kažkaip pražiūrėjome, kad šalia Vilniaus, 11 km nuo centrinio pašto, bus sukurta mini Černobylio zona. Žinoma, radiacijos neskleis. Bet skleis teršalus, kvapus ir žmonės ten gyventi negalės“, – sakė kitas gyventojas Mantas Martišius.

Kitas bendruomenės narys Darius Jurgelionis pridėjo, kad teritorijoje yra ir daug smulkaus verslo, kuris turės užsidaryti, jei bus patvirtina SAZ. Kirpyklos, parduotuvės, kavinės pasibaigus galioti jų higienos pasams, nebegalės jų gauti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Komiteto pirmininkė A. Gedvilienė teiravosi, ar gyventojai nori apskritai iškeldinti paukštyną iš savo gyvenviečių. D. Jurgelionis teigė, kad šiais laikais tikrai įmanoma investuoti į taršos valdymą, įrengti filtrus.

Paukštynas konflikto nenori

„Vilniaus paukštyno“ vadovas Tadas Sprindžiūnas teigė, kad susidariusi situacija įmonei kelia susirūpinimą, nes daugiau nei 50 metų toje vietoje įsikūrusi įmonė jaučiasi bendruomenes dalimi, daugelis darbuotojų – apylinkės gyventojai.

REKLAMA

„Tapome tiek bendruomenė, tiek mes šios situacijos įkaitais. Tačiau įstatymas įpareigoja mus nustatyti SAZ. Tą ir darome. Kodėl to nebuvo padaryta anksčiau? Žinote, paveldėta situacija“, – teigė įmonės vadovas.

Pasak T. Sprindžiūno, įmonę neseniai įsigijo kiti vadovai, prieš metus imtąsi spręsti įstatymuose numatytų reikalavimų. Jis teigė, kad tokia problema nėra lokali, panašios situacijos gali iškilti ir kitose Lietuvos vietose.

„Mes bendruomenės vardu prisiimame visas iniciatyvas partneriauti, teikti pasiūlymus ir bendradarbiauti ieškant sprendimo. Priimsime prioritetą tiems sprendimams, kurie panaikins bet kokį mūsų susipriešinimą su bendruomene, nes mums to tikrai nereikia. Priimsime visas nemalonias pasekmes ir žalą, kuri šiuo metu yra mūsų bendruomenei“, – teigė T. Sprindžiūnas.

REKLAMA

NŽT manevro laisvės neturi

Seimo narys, demokratų frakcijos atstovas Tomas Tomilinas prašė parodyti institucijų dokumentą, kurio pagrindu yra nustatyta SAZ.

Regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė klausė žemės ūkio ministro, kodėl NŽT ėmė taikyti tokį darbo modelį, nustatant SAZ.

Laikinai Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo pareigas einantis Saulius Moncevičius tvirtina, kad tarnyba savo veiklą vykdo taip, kaip numatyta teisės aktuose.

Pasak jo, dabartinis reglamentavimas įpareigoja NŽT, kai žemės reformos metu buvo padarytos klaidos, dėl kažkokių priežasčių nebuvo įrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, jei suinteresuota pusė įrodo, kad objektas egzistavo iki žemės sklypo suformavimo momento, ji turi teisę pateikti prašymą ir NŽT neturi galimybės tos specialiosios žemės naudojimo sąlygos neįrašyti.

REKLAMA
REKLAMA

„Šiai dienai tarnyba manevro laisvės visiškai neturi ir, gavusi prašymą, privalo spec. sąlygą įrašyti“, – tvirtino S. Moncevičius.

Jo teigimu, SAZ Vilniaus rajone nurodytos ir savivaldybės bendrajame plane, ir kraštovaizdžio specialiajame plane, tad apie SAZ turėjo žinoti ir savivaldybė, ir gyventojai.

R. Tamašunienė neigė S. Moncevičiaus žodžius. Pasak jos, nurodytuose dokumentuose yra nurodytas ne SAZ, o sąlyginės zonos, kurios neįpareigoja nustatyti SAZ.

A. Gedvilienė teiravosi, ar NŽT sulaukia daugiau panašių skundų, kaip šiuo atveju. S. Moncevičius informacijos pateikti negalėjo, bet sakė, kad jei gyventojai nesiskundžia, nereiškia, kad nėra problemos.

Siūlo apskritai naikinti SAZ

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad prieš dvejus metus priimtas numatytas įstatymas įpareigojo nustatyti SAZ, tad teisinis pagrindas tą daryti yra, o didžiausia problema yra tai, kad šis klausimas daugelį metų buvo nejudintas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas metė akmenį į „Vilniaus paukštyno“ daržą, kad šis tik dabar suskubo nustatyti SAZ, nors tam turėjo trejus metus. Jis taip pat pažymėjo, kad SAZ nėra nusistatęs nei Klaipėdos uostas, nei „Orlen“ Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje, o į šią zoną patektų ir kiti sklypai. Jo tvirtinimu, apskritai reikėtų naikinti SAZ, o pačios įmonės turi rūpintis aplinkinių teritorijų apsauga nuo taršos.

REKLAMA

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Dalia Žukienė teigė, kad ministerija palaiko siūlymą apskritai naikinti SAZ, jei įmonės sukeliama tarša neišeitų iš jos sklypo rybų. Tačiau šiam pasiūlymui nebuvo pritarta. Visgi, anot D. Žukienės, per poveikio sveikatai vertinimą įmonė ir dabar gali susimažinti SAZ dydį, jei nustatoma, kad įmonės skleidžiama tarša neplinta didesniu atstumu.

Vilniaus rajono savivaldybės atstovai teigė, savivaldybės bendrajame plane numatytos SAZ buvo preliminarios, tačiau buvo numatyta galimybė SAZ apimą teritoriją nustatyti mažesnę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė siūlė „Vilniaus paukštynui“ atlikti poveikio sveikatai vertinimą. NVSC duomenimis, įmonei nereikėtų investuoti didelių lėšų tam, kad sugebėtų taršą „užsirakinti“ paukštyno ribose.

Pasak jos, kai NVSC vertino „Vilniaus paukštyno“ skleidžiamą triukšmą ir kvapą, įmonė neviršijo nustatytų ribų. R. Lingienės teigimu, galimos skleisti kvapo ribos mažėja nuo 2024 m., bet iki tol įmonė turės įsidiegti technologijas.

A. Gedvilienė pasiūlė du kelius, kaip spręsti susidariusią situaciją. Pirmasis, greitesnis, kuris daro įtaką dabar galiojantiems teisės aktams. Komiteto pirmininkė siūlo skubos tvarka teikti įstatymo projektą, kuris leistų ištaisyti klaidą, kai SAZ norima nustatyti sklypuose, kuriuose jau yra kitokia paskirtis, pavyzdžiui, gyvenamoji, ir neleisti tokiuose sklypuose taikyti SAZ ribojimų.

REKLAMA

Ji taip pat siūlė kreiptis į Vyriausybę ir rekomenduoti peržiūrėti SAZ turinio esmę ir reikalingumą. A. Gedvilienė siūlė įmonei atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

R. Tamašunienė paragino paukštyną kreiptis į NŽT ir atsisakyti noro nustatyti SAZ, o žemės ūkio ministrą nurodyti NŽT, kad ši panaikintų SAZ ribojimus tuose gyvenamuosiuose sklypuose, kur jie jau nustatyti.

A. Gedvilienė teigė, kad dabar sustabdyti to negalima, tačiau tai pavyktų skubos tvarka priėmus įstatymo pakeitimus. „Vilniaus paukštyno“ teisininkė teigė, kad šiuo metu SAZ nustatymo procedūros sustabdyti neįmanoma, tačiau, jei įstatymas būtų pakeistas, tai būtų galima. Diskusijoje nuspręsta į ruošiamą įstatymą įtraukti ir poveikio aplinkai vertinimą.

Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos

Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink stacionarius taršos šaltinius, esančius statiniuose ir (ar) įrenginiuose ar jų grupėse arba jiems skirtose teritorijose, kuriuose planuojama ar vykdoma ūkinė veikla ir (ar) objektai, arba aplink statinių ar įrenginių, kuriuose yra minėti taršos šaltiniai, išorines atitvaras ar ribas (atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį, taršos šaltinių išsidėstymą). Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos aplink šių objektų stacionarius taršos šaltinius, išmetančius (išleidžiančius, paskleidžiančius) aplinkos oro teršalus, kvapus, triukšmą ar kitus fizikinius veiksnius.

REKLAMA

Sanitarinės apsaugos zonose draudžiama:

1) statyti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius);

2) įrengti 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius;

3) keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į 1 punkte nurodytą paskirtį;

4) planuoti teritorijas rekreacijai ir 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.

Turejo 30metu spresti problema.
Yra tik dvi iseitys
1paukstynas isperka turta zmoniu..
2Arba paukstynas uzdaromas.
Jokiu kitu kompramisu nera.
Ir net seniai turejo but nustatytas laikas paukstynui tai atlikti. Kokie 5metai. Kitu atveju jo cia neturi buti.
Smarvė tai tikrai nepakenčiama ir dar nori ta smarve apsaugoti , tegu statosi valymo įranga ir sumažina spinduli iki 0mt.
Esu absoliučiai įsitikinęs - tas paukštynas turi arba bankrutuoti, arba kraustytis ten, kur 5 - 10 km spinduliu nėra, net vienkiemių. Beje, tai ne „Mini Černobylis“, o cheminio ginklo gamykla. Neaišku kokiu šūdu ar chemikalais jie tas vištas ten šeria, bet jų "paukštieną" neįmanoma virti ar kepti - putoja 10x labiau už Fairy ir smirdi. Jų kiaušinių neįmanoma kepti - svyla, net keraminę dangą turinčiose keptuvėse, o baltymas skystas kaip myžalas, kad, net išplakti neįmanoma. Tokiems benderiams reikalingos apsaugos zonos??? Beje, nuvažiuoti į Rudaminą neapsivėmus jau du dešimtmečius neįmanoma dėl to "paukštyno" skleidžiamo dvoko.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų