Politologai Mauzeris su Surkiu kalba apie GRU ir siūlo keisti anekdotus. O paskui prieina išvadą, kad šiais laikais vaikų auklėjimas tampa ypač problemiškas - “lupt vaikų negali, mylėt negali”.
Surskis: Ale klausyk, kokios lėtos reakcijos Seimo narius išsirinkom.
Mauzeris: Ne tas žodis. Dar juokiamės iš estų parlamento. Reikia visuose anekdotuose vietoj esto sakyti “Seimo narys”... A klausyk, kurį tu čia turi galvoj?
Surskis: Antaną Matulą...
Mauzeris: A, šitą GRU vyresnįjį specialistą? O tai ko jo reakcija lėta? Iš ko sprendi?
Surskis: Matai, kaip sako pats Antanas, kad gruodžio 9 dieną prie jo priėjo Kindziulis... tai yra... Pekeliūnas, ir biškį stipriai pašantažavo. Tai žmogus suprato, kas įvyko, tik šiemet sausio pabaigoj.
Mauzeris: Jo, jo... jau čia net estas būtų triskart supratęs ir dukart pasigėręs iš nuoskaudos, o Matului tik dabar dašlo.
Surskis: Vo, vo, vo. Ir jis pasiskundė žinai kam?
Mauzeris: Palauk, atspėsiu. Matulas - konservatorius, reiškia, pasiskundė...
Surskis: ...ne, Degutienei... A žinai kodėl?
Mauzeris: Palauk, tuoj atspėsiu... Jeigu Matulas iš GRU, tai skųstis reikia...
Surskis: ...ne, jeigu tu iš GRU, tai padėti gali tik medikai.
Mauzeris: Nu jo, reikia bylą iš naujo užvedinėt, bo GRU jo dokumentų Lietuvos nepaliko.
Surskis: Jo, jo, jo, ir reikia pradėti nuo medicininės apžiūros, ar dar tinkamas vykdyti GRU užduotis...
***
Surskis: Jo, jo, jo, Mauzeri, jo, jo... Vat ir mylėk vaikus, jeigu toks geras...
Mauzeris: Apie ką jūs čia, kolega?
Surskis: Apie ką, apie ką? Apie Maiklą Džeksoną. Mylėjo, mylėjo žmogus, glostė, glostė vaikus - ir va, prašau.
Mauzeris: Jo,vat laikai atėjo - lupt vaikų negali, mylėt negali. Tai ką su vaikais daryt?
Surskis: Reikia mokytis iš protingų žmonių. Padarei vaikus ir palikai kaip kultūros ministras. Nuvarei į šalį ir nieks neprikibs, jokių nemalonumų.
Mauzeris: Nu taip, pavyzdžiai ant akių. Džeksonas buvo karalius - bus meilės kankinys, o ministras lipa karjeros laiptais.
Surskis: Va kaip nereikia skubėti teisti žmogaus. Jau buvau ant kultūros ministro negražiai pagalvojęs.
Mauzeris: A gal tas Džeksonas neteisingai mylėjo vaikus? Gal kokiais saldumynais peršėrė? Ar karuselėj užsupo ir visi labai vėmė?
Surskis: Nu ir kas, kad klaidų buvo, bet jis vis tiek labai vaikus mylėjo, jiem s net pimpaliuką parodė, visas atsivėrė vaikams. Ir va - 20 metų gresia.
Mauzeris: Jo, paradoksas. O kultūros ministras iš tolo vaikučiams pamojavo ir rami galva.
Surskis: Jo, vat ir rask tu žmogus ribą, kur jau meilės per daug, o kur mažai?
Abu (dainuoja):
Niekada mums meilės nebus per daug,Niekada mums meilės nebus per daug...
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
