• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems.

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems.

REKLAMA

Nori aktyvesnės valstybės rolės

Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m. 

„Net 95 proc. apklaustųjų pritarė nuomonei, kad jaunam asmeniui išsimokėti būsto paskolą yra pakankamai sunku. Panašiai galvoja ir gaunantieji vidutines pajamas: 90 proc. jų pritarė, kad gaunant vidutines pajamas paskolą išsimokėti taip pat pakankamai sunku“, – apklausos rezultatus vardijo R. Brazienė.

Tyrėjos teigimu, daugiausiai sunkumų jaunimui, ieškančiam nuosavo būsto, kyla dėl didelių nuomos ar išlaikymo kaštų ir nepalankių įsigijimo sąlygų.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rodo tyrime cituojami „Eurostat“ duomenys, 2017 m. pirmąjį ketvirtį būstų kainos Lietuvoje augo bene labiausiai visoje ES, net 9,5 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu 2016 m. Mus pagal šį rodiklį aplenkė tik Čekija ir Vengrija.

REKLAMA

Kita dažna kliūtimi norint įsigyti būstą įvardijami aukšti bankų reikalavimai paskolų gavėjams.

„Įdomu pastebėti, kad tyrime dalyvavęs jaunimas pasisako už svaresnį valstybės vaidmenį būsto politikoje. Net 65,4 proc. tyrime dalyvavusių respondentų pritarė nuomonei, kad bankai labiau reguliuoja apsirūpinimą būstu nei valstybė, ir tik kiek mažiau nei trečdalis sutiko, kad valstybė apskritai neturėtų kištis į apsirūpinimo būstu klausimus, nes tai paties žmogaus asmeninė atsakomybė“, – komentavo R. Brazienė.

REKLAMA
REKLAMA

Kainos atbaido investuotojus

Tokie apklausos rezultatai nenustebino NT eksperto, įmonės „Real data“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus. Jis teigė, kad vis sunkesnis būsto įperkamumas yra galvos skausmas daugelyje pasaulio didmiesčių įsikūrusiems jaunuoliams, o aukštos būsto kainos gali skaudžiai atsiliepti ir investuotojų pritraukimui.

„Šiandien Vilniuje net ir gaunantieji vidutines pajamas gali sau leisti tik nedidelį ekonominės klasės butą miesto pakraštyje, bet, tokiu atveju, bus susisiekimo su centru, laisvalaikio leidimo vietų stokos problemų. Apie būstą centrą negalima net svajoti, geriausiu atveju tokie žmonės gali įsigyti senos statybos butą tarp centro ir miesto pakraščių. Nemanau, kad tokia situacija gera“, – sakė A. Antanavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pažymėjo, kad šios problemos šaknų reikėtų ieškoti apie 2000 m.

Tuomet visame pasaulyje prasidėjusi kiekybinio skatinimo ir žemų palūkanų era lėmė, kad būsto kainos ėmė kilti greičiau už gyventojų pajamas. Vos prieš kelis dešimtmečius įsigyti nuosavą būstą užtekdavo ketverių – 5 metų dydžio vidutinių atlyginimų.

„Aukštos NT kainos gali atsisukti ir kitu galu. Štai „Amazon“ pastaruoju metu ieško vietos antrai savo būstinei JAV, kurioje dirbs apie 50 tūkst. žmonių. Vienas iš pagrindinių įmonės kriterijų dabar yra būtent NT kainos konkrečiame mieste. Jie supranta, kad ten dirbs nemažai jaunų žmonių, todėl miestai, kuriuose būstų kainos itin aukštos, šio investuotojo dėmesio nesulauks“, – aiškino „Realdata“ vadovas.

REKLAMA

Tėvus palieka rečiau 

Tačiau ką tokioje situacijoje A. Antanavičius pataria apie savo būstą svajojančiam jaunimui?

„Šiuo metu skubėti pirkti buto už paskutines santaupas gal ir nėra geriausia idėja. Dabar Vilniaus NT rinka yra ciklo viršuje, Kauno pakeliui į viršūnę“, – sakė A. Antanavičius.

Jis pridūrė, kad tikėtis bent dešimtadaliu žemesnių NT kainų sostinėje artimiausiais metais yra realu. Tai, be kita ko, gali lemti pasikeitusi bankų finansavimo aplinka ir mažėjantis išduodamų paskolų skaičius.

REKLAMA

VDU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė ir tai, kad vis sunkiau įperkamas būstas jaunimą verčia ilgiau gyventi su tėvais.

Kaip pažymi R. Brazienė, tradiciškai vėlyvas išėjimas iš tėvų namų buvo ir yra būdingas Pietų Europos jaunimui. Tačiau pastaruoju metu šios tendencijos vis dažniau pastebimos ir kitose Europos šalyse.

„Didžiausia dalis 25–34 m. asmenų, gyvenančių su tėvais, yra Rytų ir Vidurio Europos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje bei Pietų Europos valstybėse“, – teigia VDU tyrėja.

„Eurostat“ duomenimis, 2017 m. su tėvais gyveno 43,3 proc. 18 – 34 m. Lietuvos gyventojų. Tai daugiau nei 7 proc. punktais daugau už visos ES rodiklį – 35,9 proc.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų