Paplūdimiu ties Nemirseta vaikštinėjantys poilsiautojai nė už ką neatspėtų, kokios medžiagos panaudotos saugant čia esančias kopas. Smėlį ir augalų šaknis sulaikantys masyvūs tinklai iš palmių lapų nupinti tolimojoje Brazilijoje ir Gambijoje, praneša šios dienos „Respublika“.
Palmių tinklai Pajūrio regioniniame parke atsirado Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų bandymų stoties dėka. Ji jau seniai atlieka įvairius bandymus dirvožemio erozijos ir jos apsaugos srityje.
Prieš kelerius metus mokslinėje konferencijoje Italijoje dalyvavę stoties atstovai buvo pakviesti prisidėti prie Anglijos Volverhamptono universiteto rengiamo dirvožemio tvirtinimo palmių geotekstile projekto. Pastarajame dalyvauja daugybė šalių iš Europos, Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos.
„Projekto ypatybė yra labai paprasta - kad kopoms tvirtinti būtų panaudotos biologinės medžiagos. Kitaip sakant, draugiškos aplinkai. Į Lietuvą atgabenti tinklai iš palmių, rankomis nupinti Brazilijoje ir Gambijoje. Jais uždengta apie 240 kvadratinių metrų kopų“, - sakė „Respublikai“ Žemdirbystės instituto profesorius Benediktas Jankauskas.
Jo teigimu, šis projektas brangokas. Nors pynių savikaina nėra didelė, nemažai kainuoja transportavimas. Tačiau lietuviams tai rūpi mažiausiai, nes jas visas padengia Volverhamptono universitetas.
„Ši idėja labai gera. Neblogi ir rezultatai, ypač stačiuose industriniuose šlaituose. Tačiau neabejoju, jog mes ateityje naudosime vietines žaliavas“, - teigė profesorius.
Jam pritarė ir Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis. Pasak jo, pajūrio kopos neką blogiau yra sutvirtinamos šakų pynėmis.
Palmių lapų pynėmis yra sutvirtintas ir kelio Kaltinėnai-Šilalė pakelės šlaitas.
Darius ČIUŽAUSKAS
