• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

 Druskininkų verslininkų ir vietos valdžios iniciatyva 3,7 m. aukščio šakotis buvo kepamas tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną degant tikrai malkų liepsnai. Tą pačią dieną atidarytas ir pimasis Rytų Europoje šakočio muziejus, kuriame sukaupti unikalūs šio saldėsio kepimo įrankiai.

 Druskininkų verslininkų ir vietos valdžios iniciatyva 3,7 m. aukščio šakotis buvo kepamas tradiciniu būdu: rankomis sukant didžiulį veleną degant tikrai malkų liepsnai. Tą pačią dieną atidarytas ir pimasis Rytų Europoje šakočio muziejus, kuriame sukaupti unikalūs šio saldėsio kepimo įrankiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Factum rekordų agentūros atstovė Živilė Navaitė užregistravo šiuos rekordo duomenis:

Kepinio aukštis 372 cm Šakočio apimtis storiausioje vietoje 302 cm Svoris 85,8 kg.

Tai – sunkiausias, aukščiausias ir storiausias šakotis Lietuvoje. Šakotis kepė vieną valandą ir keturiasdešimt minučių.

REKLAMA

Jam iškepti naudoti tik lietuviški produktai: Kiaušinių - 1700 vnt. Miltų – 64 kg Cukraus – 48 kg Sviesto – 45 kg Grietinės – 29 kg.

Rekordinio šakočio kepimui buvo suprojektuota ir pagaminta speciali įranga: keturių metrų ilgio malkomis kūrenama krosnis, 4 m ilgio ir apie 1,5m. pločio skarda tešlai ir 3,7 m. aukščio kūgis. Krosniai pagaminti vietos meistrai Laimondas Pukinskas ir Aleksandras Sputai sunaudojo apie 800 kg. metalo. Milžiniško saldaus bokšto šakočio kepimas yra itin sudėtingas ir atsakingas darbas, dėl menkiausios klaidos rekordinis pyragas gali tiesiog subyrėti. Šio darbo ėmėsi daugiau nei dešimtmetį dirbančios šakočių meistrės Inga Januškevičienė, Jolanta Bimbarienė, Aušra Cicėnienė ir Marytė Gudonienė, kepamo šakočio formą suko du vyrai, o nešti ir pastatyti prireikė net šešių stiprių vyrų.

REKLAMA
REKLAMA

Pasakojimai apie šakočius siekia XV a., kuomet šakočius kepti pradėjo vienuoliai Vakarų Europoje ir ilgą laiką griežtai slėpė jo receptą.

Panašius saldėsius kepa ir kitose šalyse: Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, prancūzijoje, Norvegijoje ir net Japonijoje, tiesa, skiriasi ragų forma ir formavimo principas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų