• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) nerimauja, kad Lietuvos rinkoje vyrauja užsienio farmacijos gamintojų produkcija. Šalies gamintojai teigia, kad didinti jų rinkos dalį jau gerokai per vėlu.

REKLAMA
REKLAMA

Praėjusią savaitę pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos užsakytas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vaistų gamintojų produkcija šalies rinkoje sudaro itin menką dalį: VVKT viršininko Gintauto Barcio teigimu, 2010 metais lietuviškų farmacijos produktų gamintojai užėmė 0,43 proc. kompensuojamųjų ir 4,89 proc. nekompensuojamųjų receptinių vaistų rinkos. Jis taip pat pabrėžia, kad ši dalis nuolat mažėja, todėl valstybė į šias tendencijas privalo atkreipti dėmesį.

REKLAMA

„Taip atsitiko dėl augančios konkurencijos, kokybės reikalavimų įrangos bei personalo atžvilgiu įstojus į Europos Sąjungą (ES), – tvirtina G. Barcys. – Tai privertė šalies gamintojus prisitaikyti. 2003 m. buvo per 600 vaistų, gaminamų Lietuvoje, – dabar jų sumažėjo apie 70 proc. Gamintojų sumažėjo perpus. Reikia ieškoti priemonių šiai padėčiai keisti, nes vietos vaistų gamintojai valstybei sukuria didelę pridėtinę vertę didindami bendrąjį vidaus produktą, kurdami darbo vietas, skatindami technologijų kūrimą.“

REKLAMA
REKLAMA

Be to, jo nuomone, svarbu, kad valstybė remtų vietos gamintojus sudarydama jiems palankias sąlygas vykdyti mokslo tyrimus, diegti modernias vaistų gamybos technologijas, kurti naujus vaistus ir juos greitai registruoti.

„Taip valstybė prisidėtų prie vaistų asortimento plėtros ir kainų mažinimo, didintų vaistų prieinamumą, gerintų Lietuvos vaistų eksporto ir importo balansą“, – teigia VVKT viršininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sekti pavyzdžiu

Skaičiuojama, kad jei vietos gamintojams pavyktų atsiriekti bent 20 proc. Lietuvos vaistų rinkos, jų pardavimas sudarytų apie 200–300 mln. litų.

Tyrimo ekspertas Vytautas Basys atkreipia dėmesį, kad vietiniams vaistų gamintojams užimant nereikšmingą Lietuvos rinkos dalį nėra sudaromas konkurencinis spaudimas importuojamiems vaistams ir neišnaudojamas šalies turimas farmacijos srities potencialas.

REKLAMA

„Lyginant Lietuvą su kitomis užsienio valstybėmis akivaizdu, kad daugelyje šalių, turinčių vietines farmacijos pramonės tradicijas, padėtis gerokai skiriasi, – tvirtina V. Basys. – Vadovaujantis užsienio pavyzdžiais galima naudoti įvairias vietos vaistų gamintojų rėmimo priemones. Tai net galėtų būti vienas iš šalies ekonomikos plėtros prioritetų.“

REKLAMA

Gerokai pavėlavo

„Ekonomika.lt“ kalbinamas farmacijos bendrovės „Valentis“ vadovas Vaidotas Deveikis tvirtina, kad valdžios atstovai dėl susidariusios padėties susigriebė per vėlai: „Būtų keista, jeigu dabar kokiomis nors valstybinėmis priemonėmis būtų pradėti skatinti vietos gamintojai. Natūralu, kad kiltų kalbų, esą diskriminuojami importuotojai. Tokių priemonių reikėjo imtis gerokai anksčiau – dar prieš stojant į ES: numatyti pereinamąjį laikotarpį, paramą. Tai, pavyzdžiui, padarė Lenkija. Tačiau mūsų šalyje panašių dalykų nebuvo daroma dvidešimt metų“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis priduria, kad šiuo metu visi farmacijos gamintojai konkuruoja globaliai, o Lietuvos rinka gerokai per maža. Įstojimą į ES V. Deveikis pabrėžia kaip lemiamą momentą kai kuriems lietuviškų farmacijos produktų gamintojams, mat nesugebėję prisitaikyti prie Sąjungos keliamų reikalavimų jie buvo priversti nutraukti veiklą.

„Kad Lietuvos gamintojai užimtų 20 proc. šalies rinkos, jų produktas analogiškai turi būti paklausus visose rinkose, jo apyvarta turėtų būti bent jau 2–3 mlrd. litų, – teigia „Valentis“ atstovas. – Ar tai duotų pridėtinę vertę šaliai? Vargu. Manau, svarbiausia, kad Lietuvoje būtų gaminami vaistai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų