Šie Europos Parlamento rinkimai Lietuvai – rekordiniai. Tiesa, tai šalies aktyvumo rinkimuose antirekordas. Rinkėjų aktyvumas sudarė 20,88 proc. rinkėjų. Iš dešimties rinkėjų prie urnų nusprendė ateiti tik du.
Bendras Europos aktyvumo vidurkis – 43,09 procentai. Tai taip pat EP rinkimų antirekordas. Nuo pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą rinkėjų aktyvumas nuosekliai mažėja. 1979 metų EP rinkimuose aktyvumas buvo 61,99 proc. Apie tokį rinkėjų procentą šiandien Europos funkcionieriai gali tik pasvajoti. Tačiau aktyvumo smukimas nebuvo ženklus – 1994 metų EP rinkimuose dalyvavo 45,47 proc. rinkėjo balso teisę turinčių europiečių. Jei ne aktyvi priešrinkiminė agitacijos kapanija, rezultatai galėjo būti daug blogesni.
Aktyviausios buvo šalys, kuriose EP rinkimai privalomi. Tačiau netgi ten rinkėjų aktyvumas toli gražu nebuvo šimtaprocentinis. Belgijoje aktyvumas – 85,86 proc., Maltoje – 78,81 proc., Italijoje – 66,46 proc.
Tradiciškai euroskeptiškų britų aktyvumas buvo 34,8 proc., lenkai šį kartą taip pat nebuvo aktyvūs – 27,4 proc.
Paskutinėje vietoje atsidūrė Slovakijos rinkėjai. Jų į EP rinkimus atvyko tik 19,64 proc. Tačiau pažymėtina, jog lyginant su 2004 metų rinkimais, slovakų aktyvumas netgi išaugo. Nes 2004 metais Slovakai pasiekė visų laikų EP rinkimų aktyvumo antirekordą, kada prie urnų atėjo tik 16,94 proc. rinkėjų.
Lietuvoje 2004 metais rinkėjų aktyvumas buvo pakankamai didelis ir viršijo ES vidurkį, pasiekdamas 48,38 proc. Lietuviai tradiciškai buvo laikomi eurooptimistais. 2009 metų EP rinkimų rezultatai byloja apie kintančias žmonių nuotaikas.
Tačiau, pasak, politikos apžvalgininkų, toks mažas rinkėjų aktyvumas byloja ne tiek apie skeptišką požiūrį į Europos Sąjungą, kiek vidaus politikos problemas.
