• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijai lapkritį uždegus „žalią šviesą“ atnaujinti Lietuvos bendrąjį planą, Aplinkos ministerija imasi darbo ir ketina jį pritaikyti šių dienų realijoms. Nekilnojamo turto (NT) plėtotojai viliasi, kad atnaujintas planas bus realus ir atsižvelgs į naujausias šalies vystymosi prognozes.

Vyriausybės Strateginių projektų portfelio komisijai lapkritį uždegus „žalią šviesą“ atnaujinti Lietuvos bendrąjį planą, Aplinkos ministerija imasi darbo ir ketina jį pritaikyti šių dienų realijoms. Nekilnojamo turto (NT) plėtotojai viliasi, kad atnaujintas planas bus realus ir atsižvelgs į naujausias šalies vystymosi prognozes.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad naujas bendrasis planas turi būti rengiamas, atsižvelgiant į demografines ir makroekonomines prognozes.

REKLAMA

„Planas rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos miestų raidą, nes bendras planas užkoduoja urbanistinio tinklo ir regionų perspektyvas, tai labai norisi, kad jis būtų kuriamas, atsižvelgiant į realius skaičiavimus ir prognozes“, – BNS tvirtino M. Statulevičius.

Anot jo, Aplinkos ministerija turi pasiruošti, kad kai kurie miestai ir miesteliai mažės ateityje.

REKLAMA
REKLAMA

„Norisi, kad valstybė atsižvelgtų į miestų planavimą ir pati įvertintų, kokio dydžio Lietuva bus po 15 ar 20 metų ir kokiai Lietuvai projektuojame plėtrą ar susitraukimą. Iki tol kalbėjome apie miestų plėtrą, bet kaip yra darni plėtra, taip yra ir darnus susitraukimas miesto. Tam, kad valdytume tuštėjančias teritorijas, reikia aiškaus plano“, – teigė M. Statulevičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo nuomone, ministerija taip pat galėtų pasvarstyti apie sprendimus miestuose, valdant būsto atnaujinimą ir plėtrą.

„Reikia atsakyti į klausimus, kaip valdyti mūsų miestus ir regionus. Kaip valdyti būstą, ar renovacijos programa yra pats efektyviausias būdas tai daryti. Galbūt reikėtų kalbėti apie šiek tiek drastiškesnius, bet užsienyje pasiteisinusius sprendimus. Tarkime, atskirų kvartalų ar pastatų griovimą ir kai kurių teritorijų tankinimą“, – sakė M. Statulevičius.

REKLAMA

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas BNS teigė, kad Lietuvos bendrąjį planą reikia pritaikyti šiuolaikiniam pasauliui – jis pakito nuo 2002 metų, kai buvo sukurtas visos šalies bendrasis planas, galiojantis iki 2020 metų.

„Dabartinio plano sprendiniai yra pakankamai pasenę, nes planas darytas 2002 metais, o per tą laiką įvyko daug svarbių įvykių, pavyzdžiui, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą ir NATO bei ekonominė krizė. Buvo didžiulis technologinis šuolis, todėl bendrąjį planą reikia atnaujinti ir įvertinti naujausias tendencijas“, – teigė M. Narmontas.

REKLAMA

Jo teigimu, Aplinkos ministerija atnaujintą Lietuvos bendrąjį planą Seimui pateiks 2019 metais, o Vyriausybė jį svarstys 2020 metų vasarą. Atnaujinant planą, bus atsižvelgta į Lietuvos demografines tendencijas. Be to, planas bus derinamas ir su kaimynėmis Latvija bei Lenkija.

„Kas bus pačiame bendrajame, plane dar per anksti šiek tiek sakyti. Bet kokiu atveju sieksime atsižvelgti į demografinę situaciją ir pagal tai modeliuot Lietuvos miestų tinklą ir panašius dalykus“, – sakė M. Narmontas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, atnaujinto Lietuvos bendrojo plano vizija galios iki 2050 metų, o jo sprendiniai – iki 2030 metų. Po dešimties metų sprendiniai bus koreguojami, atsižvelgiant į šalies situaciją.

Lietuvos bendrasis planas yra pagrindinis šalies teritorijų planavimo dokumentas. Jame yra numatoma ilgalaikė šalies vystymosi vizija. Visi kiti teritoriniai planavimo dokumentai turėtų remtis visos šalies bendrojo plano sprendiniais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų