Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Lenku valdzia skrisdama vienu lektuvu ko gero sukele kai kam pagunda.Mano
supratimu taip ir buvo.
Reiskiu gylia uzuojauta Lenku tautai.
supratimu taip ir buvo.
Reiskiu gylia uzuojauta Lenku tautai.
...nuosirdziausia uzuojauta Lenkijos zmonems ir zuvusiuju artimiesiems...
P.S.
...visoje sioje katastrofos situacijoje kazkas nesueina, cia kazkas ne taip, nepanasu i atsitiktinuma, per daug neitiketinu detaliu...
...ar nera keista, kad vis, kelinta karta, zuna Lenkijos valdzios ir kariuomenes elitas...???
...o paranoja buvo tada, kai 1940-1943 m. suimti Lenkijos karininkai tikejosi, kad Rusija ju nesusaudys Katyneje ar kitur to belaisviais paimto Lenkijos kariuomenes elito (beje kaip ir Lietuvos kariuomenes vadovu ir karininku), visi tikejosi, kad veikia tarptautines konvencijos del elgesio su karo belaisviais, bet pamirso su kuo turi reikala, deja tokie istorijos faktai...
P.S.
...visoje sioje katastrofos situacijoje kazkas nesueina, cia kazkas ne taip, nepanasu i atsitiktinuma, per daug neitiketinu detaliu...
...ar nera keista, kad vis, kelinta karta, zuna Lenkijos valdzios ir kariuomenes elitas...???
...o paranoja buvo tada, kai 1940-1943 m. suimti Lenkijos karininkai tikejosi, kad Rusija ju nesusaudys Katyneje ar kitur to belaisviais paimto Lenkijos kariuomenes elito (beje kaip ir Lietuvos kariuomenes vadovu ir karininku), visi tikejosi, kad veikia tarptautines konvencijos del elgesio su karo belaisviais, bet pamirso su kuo turi reikala, deja tokie istorijos faktai...
2010-04-12 00:33
Alfa.lt
Smolensko oro uosto dispečeris Pavelas Pliusninas, vadovavęs Lecho Kaczynskio lėktuvo nusileidimui, sako, kad įgula jam nepranešė apie savo lėktuvo aukštį.
„Jie iš pradžių mane informavo, po to nustojo duoti bet kokią informaciją. Jie turėjo pranešinėti apie aukštį, tačiau to nedarė. Tai jie turi daryti per radiją. Jie prastai mokėjo rusiškai – rusakalbių ekipaže buvo, bet skaičius sakyti jiems visgi gana sunku“, - taip Rusijos portalui „Life News“ kalbėjo P. Pliusinas.
Jis sakė, kad lėktuvas vieną sykį priartėjo prie oro uosto, o antrą sykį jau sėdo. Nors dispečeris sakė nerekomendavęs jiems taip elgtis.
„Aš negalėjau uždrausti, aš jiems rekomendavau, kad to nereikia daryti. Jiems buvo pasiūlyta skristi į kitą oro uostą. Nes oras blogėjo. Jie to nepadarė“, - sakė P. Pliusinas. Paklaustas, kodėl, jis sakė „jų pačių paklauskite, toks buvo ekipažo vadovo sprendimas. Jis sakė, kad jei nenutūps, tai skris į kitą oro uostą“.
Anksčiau pirmasis Rusijos karinių oro pajėgų vadovo pavaduotojas Aleksandras Aliošinas yra pareiškęs, kad Lenkijos prezidento lėktuvas kelis kartus nevykdė dispečerio nurodymų.
„Pusantro kilometro atstumu skrydžio valdytojai pastebėjo, kad ekipažas pagreitino žemėjimą. Skrydžių vadovas liepė ekipažui skristi horizontaliai ir, kai ekipažas nepakluso, kelis kartus nurodė skristi į atsarginį oro uostą. Tačiau ekipažas toliau leidosi. Deja, tai baigėsi tragedija“, - sakė A. Aliošinas.
Jis pasakojo, kad Lenkijos „Tu-154“ likus 50 kilometrų iki oro uosto, tik įskridęs į oro uosto kontrolierių zoną buvo informuotas, kad oras yra prastesnis nei leidžiamas oro uosto minimumas.
„Ekipažas nusprendė leistis ir tūpti. Tai neprieštarauja praktikai – galutinį sprendimą, tūpti ar skristi į atsarginį oro uostą, priima ekipažo vadas“, - tikino A. Aliošinas.
O buvęs Lenkijos specialiojo vyriausybinių lėktuvų pulko vadovas Tomaszas Pietrzakas pareiškė, kad visas Lenkijos vyriausybės lėktuvų parkas turėtų būti keičiamas, nes yra pasenęs.
Jis apibūdino, jog vyriausybiniai Lenkijos pilotai spaudimui ir stresui nepasiduoda.
„Pulke dirba tvirti žmonės“, - sakė jis.
Jo žiniomis, Lenkijos prezidento lėktuvas bandė leistis tik vieną kartą. Jis svarstė, jog jei oro uostas būtų uždarytas, tai nurodymas lakūnams būtų griežtesnis. O gavus rekomendaciją galima kelis kartus pabandyti leistis.
T. Pietrzakas yra artimas Smolenske žuvusio piloto Arkadiuszo Pietrzako draugas. Jis tikina, kad A. Pietrzakas yra daug kar skridęs „Tu-154“ ir žinojo visas jo subtilybes.
Šeštadienį 10 val. 50 min. Maskvos (9 val. 50 min. Lietuvos) laiku Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 sudužo tūpdamas Smolenske.
Lėktuve buvo 96 žmonės, tarp jų oficiali Lenkijos delegacija, vadovaujama prezidento Lecho Kaczynskio. Per katastrofą žuvo visi lėktuve buvę žmonės.
Alfa.lt
Smolensko oro uosto dispečeris Pavelas Pliusninas, vadovavęs Lecho Kaczynskio lėktuvo nusileidimui, sako, kad įgula jam nepranešė apie savo lėktuvo aukštį.
„Jie iš pradžių mane informavo, po to nustojo duoti bet kokią informaciją. Jie turėjo pranešinėti apie aukštį, tačiau to nedarė. Tai jie turi daryti per radiją. Jie prastai mokėjo rusiškai – rusakalbių ekipaže buvo, bet skaičius sakyti jiems visgi gana sunku“, - taip Rusijos portalui „Life News“ kalbėjo P. Pliusinas.
Jis sakė, kad lėktuvas vieną sykį priartėjo prie oro uosto, o antrą sykį jau sėdo. Nors dispečeris sakė nerekomendavęs jiems taip elgtis.
„Aš negalėjau uždrausti, aš jiems rekomendavau, kad to nereikia daryti. Jiems buvo pasiūlyta skristi į kitą oro uostą. Nes oras blogėjo. Jie to nepadarė“, - sakė P. Pliusinas. Paklaustas, kodėl, jis sakė „jų pačių paklauskite, toks buvo ekipažo vadovo sprendimas. Jis sakė, kad jei nenutūps, tai skris į kitą oro uostą“.
Anksčiau pirmasis Rusijos karinių oro pajėgų vadovo pavaduotojas Aleksandras Aliošinas yra pareiškęs, kad Lenkijos prezidento lėktuvas kelis kartus nevykdė dispečerio nurodymų.
„Pusantro kilometro atstumu skrydžio valdytojai pastebėjo, kad ekipažas pagreitino žemėjimą. Skrydžių vadovas liepė ekipažui skristi horizontaliai ir, kai ekipažas nepakluso, kelis kartus nurodė skristi į atsarginį oro uostą. Tačiau ekipažas toliau leidosi. Deja, tai baigėsi tragedija“, - sakė A. Aliošinas.
Jis pasakojo, kad Lenkijos „Tu-154“ likus 50 kilometrų iki oro uosto, tik įskridęs į oro uosto kontrolierių zoną buvo informuotas, kad oras yra prastesnis nei leidžiamas oro uosto minimumas.
„Ekipažas nusprendė leistis ir tūpti. Tai neprieštarauja praktikai – galutinį sprendimą, tūpti ar skristi į atsarginį oro uostą, priima ekipažo vadas“, - tikino A. Aliošinas.
O buvęs Lenkijos specialiojo vyriausybinių lėktuvų pulko vadovas Tomaszas Pietrzakas pareiškė, kad visas Lenkijos vyriausybės lėktuvų parkas turėtų būti keičiamas, nes yra pasenęs.
Jis apibūdino, jog vyriausybiniai Lenkijos pilotai spaudimui ir stresui nepasiduoda.
„Pulke dirba tvirti žmonės“, - sakė jis.
Jo žiniomis, Lenkijos prezidento lėktuvas bandė leistis tik vieną kartą. Jis svarstė, jog jei oro uostas būtų uždarytas, tai nurodymas lakūnams būtų griežtesnis. O gavus rekomendaciją galima kelis kartus pabandyti leistis.
T. Pietrzakas yra artimas Smolenske žuvusio piloto Arkadiuszo Pietrzako draugas. Jis tikina, kad A. Pietrzakas yra daug kar skridęs „Tu-154“ ir žinojo visas jo subtilybes.
Šeštadienį 10 val. 50 min. Maskvos (9 val. 50 min. Lietuvos) laiku Lenkijos prezidento lėktuvas Tu-154 sudužo tūpdamas Smolenske.
Lėktuve buvo 96 žmonės, tarp jų oficiali Lenkijos delegacija, vadovaujama prezidento Lecho Kaczynskio. Per katastrofą žuvo visi lėktuve buvę žmonės.
...visoje sioje katastrofos situacijoje kazkas nesueina, cia kazkas ne taip, nepanasu i atsitiktinuma, per daug neitiketinu detaliu...
...ar nera keista, kad vis, kelinta karta, zuna Lenkijos valdzios ir kariuomenes elitas...???
P.S.
...nuosirdziausia uzuojauta Lenkijos zmonems ir zuvusiuju artimiesiems...
...ar nera keista, kad vis, kelinta karta, zuna Lenkijos valdzios ir kariuomenes elitas...???
P.S.
...nuosirdziausia uzuojauta Lenkijos zmonems ir zuvusiuju artimiesiems...
Gerai lenkams - jiems nereikės kelti riaušių. O ką rinktis Lietuvai: Kirgizijos kelią ar Lenkijos? Bet kaip tada į kokį suirusį lainerį sugrūsti visus tautai 'nusipelniusius'?
Juodosios dėžės galės suteikti naudingos informacijos tik tuomet, jeigu jų prieš tai "neapdoros" rusai ir jeidu jas tirs tarptautinė komisija.
tiesiog kazkam tai naudinga, nes reikejo pasalinti viena zmogu, tad paaukojo visus - tai labai efektinga saugumo naudojama uzsklanda, nukreipianti minios demesi..
Jauciu lenkijai bus tik i gera apsivale lenkija
Koks be galo trapus tas žmogaus gyvenimas. Pakanka vieno neatsargaus ar piktavališko veiksmo ir gali žūti daugybė žmonių. Ši tragedija, manau, labiau sietina su pilotų komandos klaida. Nebent "juodosios dėžės" paaiškins tai, ko mes dar nežinome.
Reikia tam tikro laiko nuotolio, kad galėtumėm įvertinti šios tragedijos mastą įvairiomis prasmėmis. Kad tai didelė tragedija visų žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems, tai aišku jau šiandien. Ką reiškia Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir jo aplinkos žūtis Lenkijos, Europos ir viso Pasaulio demokratijai, manau, dar bus aptarta plačiai. Ne tik Lietuva prarado Didelį Draugą. Tą prarado visos šalys, kurios nusprendė vaduotis iš sovietinio režimo įtakos ir galimų naujų jo pinklių. Net neabejoju, kad L.Kačinskio, S.Kovaliovo, V.Havelo, V.Landsbergio, A.Sacharovo karta dar sulauks būsimų istorikų aukštų įvertinimų, kai bus nagrinėjama demokratijos raida Europoje ir ne tik joje.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju L.Kačinskio penkmečio kadencijos metu peraugo į visiškai naują lygmenį. Buvo pradėtos kartu spręsti net ir tos problemos, kurių sprendimas ankstesnėje Lenkijoje buvo sunkiai įmanomas. Su pagarba velionio atminimui, manau, bus žvelgiama ir Ukrainos bei Gruzijos laisvės ir demokratijos siekiančių jėgų. Lenkijos kartais gan kieta politika padėjo tvirčiau jaustis visoms ES rytų šalims, šios organizacijos naujokėms. Dėl kai kurių dalykų buvo atsižvelgta į Lenkijos ir Lietuvos poziciją, dėl kai kurių rasti visoms ES šalims naudingi kompromisai. O juk tai labai svarbu ir Lietuvai, kuri pietryčių Baltijos jūros kampelyje yra ant žinomo imperinių režimų kelio.
Lenkija mums yra svarbi ne tik kaip ES narė, bet ir kaip tiesioginis ryšys su Vakarų Europos šalimis. Labai norisi tikėti, kad ši tragedija nesužlugdys Lenkijos visuomenės apsisprendimo eiti toliau L.Kačinskio nužymėtu keliu. To kelio prasmės, manau nepamirš ir mūsų krašto žmonės. Būkime kartu su Lenkija šia skaudžią netekties valandą ir taip išreikšime savo dėkingumą L.Kačinskio vykdytai veiklai bei viltį, kad ir ateityje mūsų tarpusavio santykiai tik šiltės ir tvirtės. Užuojauta visų žuvusių giminėms ir artimiesiems.
P.s. Buvo labai sunku pradėti komentarą, kai guostis tenka visiems, kuriems brangi laisvė ir kuriama demokratija. Labai sunku susitaikyti su šia tragedija. Tik ilgas laiko tarpas pajėgus užgydyti tokias skaudžias žaizdas.
Reikia tam tikro laiko nuotolio, kad galėtumėm įvertinti šios tragedijos mastą įvairiomis prasmėmis. Kad tai didelė tragedija visų žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems, tai aišku jau šiandien. Ką reiškia Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir jo aplinkos žūtis Lenkijos, Europos ir viso Pasaulio demokratijai, manau, dar bus aptarta plačiai. Ne tik Lietuva prarado Didelį Draugą. Tą prarado visos šalys, kurios nusprendė vaduotis iš sovietinio režimo įtakos ir galimų naujų jo pinklių. Net neabejoju, kad L.Kačinskio, S.Kovaliovo, V.Havelo, V.Landsbergio, A.Sacharovo karta dar sulauks būsimų istorikų aukštų įvertinimų, kai bus nagrinėjama demokratijos raida Europoje ir ne tik joje.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju L.Kačinskio penkmečio kadencijos metu peraugo į visiškai naują lygmenį. Buvo pradėtos kartu spręsti net ir tos problemos, kurių sprendimas ankstesnėje Lenkijoje buvo sunkiai įmanomas. Su pagarba velionio atminimui, manau, bus žvelgiama ir Ukrainos bei Gruzijos laisvės ir demokratijos siekiančių jėgų. Lenkijos kartais gan kieta politika padėjo tvirčiau jaustis visoms ES rytų šalims, šios organizacijos naujokėms. Dėl kai kurių dalykų buvo atsižvelgta į Lenkijos ir Lietuvos poziciją, dėl kai kurių rasti visoms ES šalims naudingi kompromisai. O juk tai labai svarbu ir Lietuvai, kuri pietryčių Baltijos jūros kampelyje yra ant žinomo imperinių režimų kelio.
Lenkija mums yra svarbi ne tik kaip ES narė, bet ir kaip tiesioginis ryšys su Vakarų Europos šalimis. Labai norisi tikėti, kad ši tragedija nesužlugdys Lenkijos visuomenės apsisprendimo eiti toliau L.Kačinskio nužymėtu keliu. To kelio prasmės, manau nepamirš ir mūsų krašto žmonės. Būkime kartu su Lenkija šia skaudžią netekties valandą ir taip išreikšime savo dėkingumą L.Kačinskio vykdytai veiklai bei viltį, kad ir ateityje mūsų tarpusavio santykiai tik šiltės ir tvirtės. Užuojauta visų žuvusių giminėms ir artimiesiems.
P.s. Buvo labai sunku pradėti komentarą, kai guostis tenka visiems, kuriems brangi laisvė ir kuriama demokratija. Labai sunku susitaikyti su šia tragedija. Tik ilgas laiko tarpas pajėgus užgydyti tokias skaudžias žaizdas.
Štai ką labai įdomiai šių metų kovo 15 d. rašė rusų portalas REGNUM.RU (regnum.ru/news/1263229.html ): "Грузинская телекомпания Имеди "похоронила" президента Польши... Грузинская частная телекомпания Имеди в злополучном репортаже о "российской агрессии" сообщила также о "кончине" президента Польши Леха Качиньского... в результате взрыва самолета погиб и Лех Качиньский. Согласно телекомпании, взорвался самолет, в котором он, якобы, летел на помощь Грузии."
Kai Lietuvos žiniasklaida kovo 14 d. pranešė apie tą skandalingą IMEDI 2010.03.13 reportažą - reportažo dalis apie Lenkijos prezidentą, deja, net nebuvo minima...
O gaila, nes iš to reportažo toks tikrai keistas įspūdis, tarsi kai kas jau iš anksto būtų žinojęs, kokia mirtimi mirs Lechas Kačynskis...
Įdomu, ar ne?
Kai Lietuvos žiniasklaida kovo 14 d. pranešė apie tą skandalingą IMEDI 2010.03.13 reportažą - reportažo dalis apie Lenkijos prezidentą, deja, net nebuvo minima...
O gaila, nes iš to reportažo toks tikrai keistas įspūdis, tarsi kai kas jau iš anksto būtų žinojęs, kokia mirtimi mirs Lechas Kačynskis...
Įdomu, ar ne?
REKLAMA
REKLAMA
Lenkiją pakeis politinio elito žūtis