• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas palaimino Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą. KTU rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs, jog už šių universitetų jungimo slepiasi savanaudiškų interesų ausys.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas palaimino Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimą. KTU rektorius Petras Baršauskas įsitikinęs, jog už šių universitetų jungimo slepiasi savanaudiškų interesų ausys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įdomu tai, kad jungimo plane nebeliko anksčiau minėtos įspūdingos 54 mln. eurų sumos. Dabar kalbama „tik“ apie kelis milijonus eurų.

REKLAMA

Jungia universitetus, kad išgelbėtų savo kailį?

Kauno technologijos universiteto rektorius teigia, kad apskritai edukologijos universiteto ir VDU jungimas nieko gero neduos. „Esmė yra, ką ir premjeras sako, bandyti gerinti mokslo kokybę. Jei žiūrint per šitą prizmę, tas projektas neatlaiko jokios kritikos. Ne tik finansinės. Čia yra tam tikri interesai, kurie kiaurai matosi. Gaila, nes idėja universitetus jungti yra gera, bet pradedame ne nuo pačių protingiausių veiksmų. Nežiūrime valstybiškai, pilietiškai į ateitį. Rūpinamasi, kaip aš šiandien išgyvensiu ir nepakylama virš siaurų savo interesų.

REKLAMA
REKLAMA

Mes, didieji keturi universitetai – Vilniaus, VGTU, KTU ir LSMU – bandome žiūrėti plačiau, spausti, kad kokybės kartelė būtų aukštai užkelta. Ir tikrai neisime į konfliktą su Vyriausybe, jeigu bus priimami normalūs, protingi, valstybiniai sprendimai. Bet ne tokio lygio, kaip minėtas VDU ir edukologijos universitetų jungimas. Tai yra bandymas išgyventi ir pasidaryti sau projektą. Tai visiems aišku. Ir reikia toliau kelti į viešumą tokius neteisingus, interesų vedamus, negarbingus sprendimus. Čia ne vienas toks projektas, iš 50 siūlymų labai daug tokių projektų. Jie visi veda į išgyvenimą, o ne į aukštojo mokslo kokybės gerinimą. Jei kuris nors iš jų praslys, bus taip, kaip buvo visus 27 metus“, – tikina rektorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek iš tiesų kainuoja sujungti universitetus?

Petras Baršauskas sako, kad universitetų sujungimo kainą paskaičiuoti nesunku. „Turėtų būti paskaičiuota per kaštų ir naudos principą. Jis naudojamas viešąjame sektoriuje ir pasiteisina. Jei kalbame grynai apie universitetų administracinį sujungimą, čia nesunku suskaičiuoti, labai paprasti skaičiai. Informacinės valdymo sistemos, išeitinės kompensacijos ir panašiai. Negaliu atsakyti tiksliai, bet intuityviai galiu patikinti, kad tik sujungimui 50 mln. yra gerokai per didelė suma“, – sako rektorius.

REKLAMA

Anot jo, požiūris į minėtų universitetų jungimo kainą jau savaime yra keistas. „Iš pradžių buvo sakoma, kad nereikės jokių pinigų, po to atsirado 10 milijonų, dar gražiau – 50 milijonų. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas gynėsi, kad ne ne, čia netiesa. Pasirodo tiesa. Taigi, keistas pats elgesys nuo pat pradžių. Panašu, kad ausys interesų kyšo labai smarkiai“, – mano P. Baršauskas.

REKLAMA

Pavyzdys – Skandinavijos universitetai

Rektoriaus teigimu, tam tikromis aplinkybėmis universitetų jungimas ar pertvarkymas gali kainuoti labai brangiai. Tačiau viskas priklauso nuo to, ką ruošiamasi daryti. „Prie LSMU ir KTU projekto mus taip pat šmeižė, kad per daug užsiprašėme. Bet kas labai svarbu – pinigų buvo prašoma ne vien universitetų sujungimui, bet apskritai naujam kokybiniam šuoliui. Tai ir nauja įranga, medicinos technologijų inovacijos. Jei žiūrime į tokį jungimą, kurį darė Skandinavijos šalys, tai buvo gerokai didesnės investicijos. Bet lėšos buvo reikalingos ne tik administraciniam sujungimui, o visiškai naujai kokybei. Turime puikų Alto universiteto pavyzdį. Buvo aiškiai pasakyta, kad norima turėti visiškai naują universitetą, kuris įeis į Europos geriausiųjų dešimtuką. Ir jie skaičiavo, ko reikia, kad jis tokiu taptų. Buvo prašoma labai didelių investicijų. Bet jos buvo skirtos dideliems kokybiniams pasikeitimams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O ne šiaip administracijos sujungimui“, – aiškina P. Baršauskas.

Miestai turi konkuruoti

Dar vienas įdomus minėtų universitetų jungimo aspektas – vienas iš jų įsikūręs Kaune, kitas – Vilniuje. P. Baršauskas sako, kad jų sujungimas nėra racionaliausias sprendimas. „Iš mano patyrimo, valdyti filialą arba padalinį kitame mieste yra visada sunkiau. Turiu patyrimą su Panevėžiu, Vilniuje su privačia mokykla. Tai tikrai sudėtinga. Jei žiūrime, kas naudinga valstybiškai, tai turi būti sveika konkurencija. Ne tokia, kokia dabar yra – iškreipta. O normali, sveika konkurencija. Kad nebūtų vieno monopolio. Taigi norėtųsi, kad būtų konkurencija ir tarp miestų. Tai duoda kokybinį postūmį. O jei dabar pasidarys Vilnius filialus Kaune, o Kaunas Vilniuje, keistokai atrodo. Kitas dalykas, komisija, kuri dabar dirba, linkusi neturėti filialų Vilnius-Kaunas. Tokiu atveju tas projektas iš viso neįsirašo į jokius planus“, – sako rektorius.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų