• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilnius, Justiniškių mikrorajonas, aplink pilkos gatvės – vien tiktai betonas. Turbūt sunku patikėti, kad būtent čia gimė broliųLavrinovičių krepšinis. Būtent čia aukštaūgiai leido laiką dūkdami kieme, landžiodami po apleistas statybvietes ir skindami kaimynų obuolius.

Vilnius, Justiniškių mikrorajonas, aplink pilkos gatvės – vien tiktai betonas. Turbūt sunku patikėti, kad būtent čia gimė broliųLavrinovičių krepšinis. Būtent čia aukštaūgiai leido laiką dūkdami kieme, landžiodami po apleistas statybvietes ir skindami kaimynų obuolius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be to, ten jie lankė baseiną ir karatė užsiėmimus. Bet nebuvo jiems likimo lemta tapti „meilutyčiais“ ar „džekičanais“. Kai broliams suėjo po trylika metų šalia namų atsirado krepšinio aikštelė.

REKLAMA

„Ačiū dievui“, - sureagavo Kšištofas Lavrinovičius TV3 laidos „Svogūnų Lietuva“ studijoje, išgirdęs, kad neteks kalbėti apie krepšinį.

„Gal mūsų vaikai norės būti profesoriais... Ko tėvai nepasiekė, - ironiškai kalbėjo Kšištofas. – Mano pirmoji perskaityta knyga? Galvojate prisimenu? Manau, kad koks nors „bajavykas“. O kalbant apie karatė treniruotes, tai daugiau judesiukų išmokomo gatvėje negu jose“.

Visą pokalbį su K. Lavrinovičiumi žiūrėkite „Svogūnų Lietuvos“ siužete:

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų