Nuo Auroros uolos į Juodąją jūrą žvelgianti neogotikinė pilis Kregždės lizdas mena senus, imperinės Rusijos didybės laikus.
Kažkada Kregždės lizdo vietoje tebuvo kuklus medinis kotedžas. Jį įsigijo baronas von Štiengelis ir įsakė kotedžo vietoje pastatyti pilį. Tiesa, formaliai Kregždės lizdas niekada nebuvo pilis: ji niekada neatliko gynybinių funkcijų, o įmantrūs bokšteliai buvo skirti pasipuikuoti prieš aplinkinius.
Pirmą kartą pažvelgus į Kregždės lizdo konstrukciją, pro akis nepraslysta pastato grakštumas. Susidaro įspūdis, kad balkonai ir patijai (vidaus kiemai – Balsas.lt) kybo tiesiai virš uolos.
Įdomu tai, kad Kregždės lizdas 1927-aisiais sugebėjo atlaikyti nemenką žemės drebėjimą (6-7 stiprumo pagal Richterio skalę). Nors pastatas rimčiau nenukentėjo, įskilo po juo esanti uoliena. Nerimastį keliantis įtrūkis Kregždės lizdą privertė uždaryti net keturiems dešimtmečiams.
Tik 1968-aisiais inžinieriai sutvirtino pamatinę uolą, o pilį buvo leista lankyti. 1975-aisiais čia atsidarė itališkas restoranas, kuris tebeveikia iki šių dienų. Beje, įkvėpiančios formos pilį kaip veiksmo vietą buvo pasirinkęs ne vienas sovietų kiną kūręs režisierius.
Už šią naujieną dėkojame Kregždės lizde apsilankiusiai ir įspūdžiais pasidalinti norėjusiai „Balsas.lt“ skaitytojai Viltei.
Medinis kotedžas, stovėjęs pilies vietoje
