• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandienė vartojamoji visuomenė linkusi sudaiktinti viską, net žmogaus kūną. To pasekmės – moterys silikoninėmis krūtimis, lūpomis, patemptais veidais, tapusios savotiškomis vyrų įgeidžių aukomis. Tiesa, viešumoje dauguma vyrų teigia niekada nepakęsią, net neprisiliesią prie moterų „plastmasinėmis“ krūtimis, jiems esą svarbiausia natūralumas, tačiau tie patys stipruoliai, pamiršę tvirtus savo įsitikinimus, paniekinamai išsiviepia pasirodžius mažakrūtėms – girdi, moteris turi būti moteris, ne lenta.

Šiandienė vartojamoji visuomenė linkusi sudaiktinti viską, net žmogaus kūną. To pasekmės – moterys silikoninėmis krūtimis, lūpomis, patemptais veidais, tapusios savotiškomis vyrų įgeidžių aukomis. Tiesa, viešumoje dauguma vyrų teigia niekada nepakęsią, net neprisiliesią prie moterų „plastmasinėmis“ krūtimis, jiems esą svarbiausia natūralumas, tačiau tie patys stipruoliai, pamiršę tvirtus savo įsitikinimus, paniekinamai išsiviepia pasirodžius mažakrūtėms – girdi, moteris turi būti moteris, ne lenta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patriarchalinėje visuomenėje moteriai, patekusiai tarp minėtos situacijos dviprasmiškumo girnų, rodos, nebelieka ko ir pridurti: arba ji pasmerkta kaip silpnosios lyties atstovė natūralistė, arba „pasileidėlė“, pasiryžusi „žalotis“ – operuotis. Tikrojo operuojamų moterų paveikslo plačioji visuomenė nemato. Arba nenori matyti.

REKLAMA

„Tipinė mūsų pacientė – jauna moteris, po gimdymų, žindymų patyrusi kūniškosios savivokos krizę, besiblaškanti tarp noro būti gera mama ir gražia moterimi/žmona. O iš tiesų šie moters vaidmenys be reikalo atskiriami, jie vienas kitą papildo“, – teigia plastinės chirurgijos gydytojas Tautrimas Aštrauskas. Jam antrina jauna dviejų vaikų mama Eglė: „Niekas nesupranta, kaip jaučiuosi, kai vietoj krūtų liko išsunkti maišeliai, kadaise stangrus pilvukas – kaip odos prijuostė. Vyras tvirtina, kad aš jam vis dar graži, bet juk matau, kad jis ir sau meluoja...“

REKLAMA
REKLAMA

Sociologiniai tyrimai, kuriais vertinama moterų savivertė, seksualinio ir apskritai gyvenimo kokybė prieš ir po krūtų didinimo operacijų, atskleidžia statistiškai patikimą pagerėjimą, taigi vertinant sveikatą plačiąja, ne tik fizine, prasme kartu pagerėja ir ji. „Pacientės dažnai baiminasi anestezijos, rūpinasi dėl jos poveikio sveikatai, tačiau šiuolaikinė anestezija yra saugi, sveikatai nekenkia ir net populiarus mitas, kad ji sutrumpina gyvenimą 5 ar net 10 metų, yra iš piršto laužtas ir moksliškai nepagrįstas“, – nukerta gydytoja anesteziologė Ina Kazlauskienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, moterys dažnai būgštauja ne dėl operacijos galimos grėsmės sveikatai, bet dėl pačių krūtų implantų kaip svetimos medžiagos jų organizmui. Šias abejones patvirtina ir minėtoji vyriškosios visuomenės dalies nuomonė apie „plastmases“ kūne. „Tokios baimės nepagrįstos, nes šiuolaikiniai krūtų implantai visiškai saugūs, – mitus griauna plastinės chirurgijos specialistas. – Priešingai nei manoma, implantų net nereikia keisti kas keletą metų, jei, aišku, neatsiranda komplikacijų. Vis dėlto nenorinčioms svetimkūnių galima krūtis didinti pačios riebalais, nebent moteris labai liesa ir riebalinio audinio turi nedaug. Tačiau tokį skundą retai teišgirsi. Dar vienas pranašumas, kad per vieną operaciją ir už tą pačią kainą atliekamos dvi procedūros – padidinamos krūtys ir nusiurbiami nepageidaujami riebalai.“

„Žinoma, pasitaiko, kad moteriai didesnės krūtinės reikia dėl darbo (striptizo šokėjos, dainininkės) ar apskritai jos taip save išreiškia, tačiau mūsų darbas – suprasti ir padėti, o ne teisti. Svarbiausia, kad moteris būtų laiminga, taigi ir sveika“, – nusišypso gydytojas T. Aštrauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų