• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per 10 metų nuskriejęs daugiau nei 800 milijonų kilometrų iki pat Jupiterio orbitos, sausio 20-tą dieną 10 valandą Grinvičo laiku zondas „Rosetta“ pradėjo busti iš 32 mėnesius trukusio miego.

REKLAMA
REKLAMA

Ryšys su zondu buvo užmegztas vakare, po to, kai jo prietaisai 6 valandas šilo ir buvo patikrinti zondo borto kompiuterio. Po to reaktyviniai varikliukai sustabdys zondo sukimąsi, o orientavimosi sistema, nuskenavusi žvaigždžių padėtis, suras Žemę ir į ją nukreips anteną.

REKLAMA

Zondas yra taip toli, kad jo radijo signalai į Žemę keliaus net 45 minutes.

Kad pasiektų savo tikslą – apie Saulę skriejančią Čiuriumovo-Gerasimenkos kometą 67P, „Rosetta“ nukeliavo į kosmosą toliau nei bet kuris kitas saulės energija varomas zondas. Netoli Jupiterio orbitos Saulės šviesos intensyvumas yra maždaug 25 kartus mažesnis nei pasiekiantis Žemę, todėl net milžiniškas „Rosetta“ saulės modulis, didžiausias kada nors nuskraidintas į kosmosą, galėjo teikti pakankamai galios tik keliems būtiniausiems prietaisams, įskaitant kompiuterį, skaičiuojantį laiką iki pabudimo. Visi kiti prietaisai turėjo būti išjungti.

REKLAMA
REKLAMA

Rugpjūčio mėnesį zondas visai priartės prie kometos ir ims skrieti apie ją, sudarydamas jos paviršiaus žemėlapį.

O 2014 metų lapkritį mokslininkai turės išrinkti vietą, kur ant kometos nuleisti šaldytuvo dydžio aparatą „Filai“, pirmąjį tokį kosmoso tyrimų istorijoje, kuris galės tiesiogiai tirti kometos paviršių.

„Rosetta“ buvo paleista į kosmosą 2004 metais Europos kosmoso agentūros (European Space Agency, ESA), o jos tikslas - pirmą kartą iš arti ištirti apie Saulę skriejančią Čiuriumovo-Gerasimenkos kometą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų