Klaipėdos dailės parodų rūmuose (Aukštoji g.1/Didžioji Vandens g. 2) 2009 m. lapkričio 19 dieną, 17.00 valandą atidaroma grafikos ir keramikos paroda PRISIMINIMAI.
Parodoje eksponuojami grafikos, fotografijos, keramikos darbai, pieštuku atlikti kūriniai. Šiuos skirtingų sričių menininkus sieja viena tema – prisiminimai.
Grafikių kūriniuose išplaukia abstraktūs liaudies ornamentikos motyvai ar bandymas išsaugoti gražius praeities prisiminimus. Giedrės Gučaitės abstrakcijose, atliktose mišria technika gausu tonų niuansų, persipynusių linijų, dėmių. Jų tekstūra bei ornamentika primena mūsų senolių austus raštus. Grafikės Odetos Staponkutės-Juršėnienės estampo darbų ciklas atliktas sausos adatos technika. Pasak autorės, parodoje eksponuojami kūriniai – tai bandymas išsaugoti gyvus prisiminimus apie kadaise tėviškėje matytas paslaptingas sutemas ir aušras, kurių vaizdas atmintyje persipina su ilgesio ir nostalgijos melancholija.
Tapytoja Ingė ; Talmantienė prisato pieštuku atliktus natiurmortus, Rimanto Auzinio meninė fotografija – tai ugnies ir keramikos šventės atspindys fotografo akimis.
Parodoje savo darbus eksponuos keramikai: Dormantė Penkinski, Jurgis Penkinski, Lauksminė Steponavičiūtė, Darius Borisovas, Viktorija Ostrauskaitė, Romualda Svesnikovienė, Vytautas Nalevaika, Jolita Urbonienė, Jovilė El-Mansour, Rita Matulienė, Valdas Aničas, Saulė Želnytė, Vida Juškaitė. Keramikos darbai išdegti vasaros simpoziumo metu Gojaus kaime įsikūrusioje Dormantės ir Jurgio Penkinski sodyboje, kur 2004 metais, padedant meistrui iš Japonijos Rikijo Hašimoto, buvo pastatyta vienintelė Lietuvoje tradicinė japonų krosnis anagama.
Tradicinė japonų krosnis anagama
Anagama keramikos išskirtinumą apibrėžia trys faktoriai: krosnis, molis ir forma. Vis gi didžiausias kūrybos pagrindu tampa degimo procesui: kūrinio degimas nepertraukiamai trunka septynias dienas ir naktis ar net ilgiau. Ši japoniškos tradicijos keramika dėl savo ekologiškos prigimties vis labiau domina pasaulio menininkus bei meno mylėtojus.
Senųjų religijų požiūriu, ugnis yra dievybė, tad dirbinio degimas krosnyje suvokiamas kaip dirbinio išgryninimas: perėjęs per ugnį, pasidengęs pelenų glazūra, jis tarsi atgauna savo pirmapradę išraišką, priartėja natūralios gamtos ir tampa švarus. Tai sudėtingas, žinių, susikaupimo ir sunkaus darbo reikalaujantis procesas, kurio metu molis ne tik išdegamas, bet ir glazūruojamas – liepsna ir medžio pelenai apgaubia dirbinius ir materializuojasi juose amžinu grožiu. Taip užbaigiamas kūrinio gimimas, kuriame atsitiktinumas artimas pasaulio suvokimui.
Paroda veiks iki gruodžio 14 d.
