• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų.

Dirbti mažiau, bet uždirbti tiek pat ar net daugiau. Toks scenarijus tenkintų daugelį, tačiau apie darbo savaitės sutrumpinimą garsiau kalbama tik šiaurės ir vakarų šalyse. Nors dauguma Lietuvos ekspertų konstatuoja, kad mūsų šalyje apie tai kalbėti dar anksti, yra ir tokių, kurie tvirtina – keturias dienas per savaitę galėjome dirbti jau prieš 20 metų.

REKLAMA

Jungtinės Karalystės profesinių sąjungų kongreso generalinė sekretorė Frances O‘Grady mano, kad reikėtų svarstyti trumpesnę darbo savaitę.

„Nepamirškime, kad būtent profesinės sąjungos iškovojo aštuonių valandų dieną ir laisvus savaitgalius. XXI amžiuje mums vertėtų drąsiau kalbėti apie savo užmojį siekti keturių dienų darbo savaitės, žinoma, neprarandant oraus darbo užmokesčio“, – įsitikinusi britų profsąjungų lyderė.

Užsiminus apie laisvadienį, kyla panika

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas portalui tv3.lt sakė, kad kalbėti apie keturių dienų darbo savaitę Lietuvoje kol kas yra nerealu.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai tik kalbama apie kokią nors naują išeiginę dieną, iškart šaukiama, kad viena diena atneš didelius nuostolius pramonei ir gamybai“, – tvirtino J. Neverauskas.

REKLAMA

Pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas mano, kad apie sutrumpintą darbo savaitės koncepciją Lietuvoje bus galima kalbėti, tik ne dabar.

„Ilgalaikėje perspektyvoje galima tą svarstyti, taip staigiai nebus. Nesame nei tiek išsivystę, nei tiek pasiekę, nei tokį lygį turime. Truputį teks palaukti“, – įsitikinęs J. Neverauskas.

Nebūsime vėliavnešiai

SEB banko ekonomistas Tadas Poviliauskas portalui tv3.lt teigė, kad keturių darbo dienų savaitės įgyvendinimas yra šiek tiek per ankstyvas.

REKLAMA
REKLAMA

„Daugiausia tų kalbų vyksta šiaurės šalyse, Danijoje, Švedijoje, kur didesnę pridėtinę vertę ekonomikoje sukuria paslaugų sektorius ir kur yra lankstesnis darbo grafikas. Ten nebūtina dirbti iš biuro, galima dirbti namie ar viešosiose erdvėse“, – pasakojo T. Povilauskas.

Pasak ekonomisto, Lietuvoje daugelis sektorių nėra pribrendę tokiam pokyčiui.

„Yra tam tikrų sektorių, pavyzdžiui, statybos, kur, jeigu sutrumpinsi darbo dienos laiką, reikės daugiau žmonių arba verslui reikės mokėti viršvalandžius“, – kalbėjo SEB banko atstovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

T. Povilauskas nemano, kad lietuviai gali būti viena iš pirmųjų šalių, kuri priimtų tokį drastišką sprendimą. Ekonomisto teigimu, Lietuvoje nėra tiek darbo jėgos, kuri galėtų kompensuoti papildomą laisvą dieną.

Tačiau, anot pašnekovo, nors artimiausiu metu visos šalies mastu tokie pokyčiai nerealūs, dalis verslininkų gali imtis iniciatyvos.

„Mes nebūsime pirmieji vėliavnešiai šiuo klausimu. Vėliavnešiai bus atskiros įmonės, kurios suteiks lankstesnes darbo valandas“, – svarstė ekonomistas.

REKLAMA

Galime sau leisti dirbti 4 dienas

Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinko tyrimų instituto vadovas, profesorius Boguslavas Gruževskis portalui tv3.lt tvirtino, kad beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskiriant tik kelias, gali sau leisti prabangą turėti keturių dienų darbo savaitę.

Profesoriaus teigimu, tai gali sau leisti ir Lietuva, kuri pagal BVP vienam gyventojui patenka į geriausiųjų dvidešimtuką Europos Sąjungoje.

„Mes patenkame, pagal ekonominę galią, į tą grupę, kuri potencialiai gali sau leisti dirbti keturias dienas per savaitę ir, pagal ekonominę galią, mūsų pajamos faktiškai turėtų likti tokio lygio, kokios jos yra šiandien“, – kalbėjo B. Gruževskis.

REKLAMA

Profesoriaus teigimu, galimybės dirbti trumpiau atsirado jau XX a. pabaigoje. Pasak pašnekovo, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mokslininkai skaičiavo, kad dirbti trumpiau būtų galima jau XX a. paskutiniame dešimtmetyje.

„Atrodė, kad našumo augimas toks spartus, kad bus galima dirbti trumpiau. Tai paskatino technologijų plėtra, rankų darbo sumažėjimas“, – pasakojo B. Gruževskis.

Profesoriaus teigimu, nors Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi galimybes tai įgyvendinti, didžiausia problema yra darbo užmokesčio perskirstymas darbuotojų naudai. Nors šią problemą turi ir kitos valstybės, pašnekovo tvirtinimu, tai ypač matyti Lietuvoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pas mus perskirstymas yra žymiai mažesnis nei Europos Sąjungos šalyse. Dėl to pagal skurdą ir turtinę nelygybę esame pirmosiose vietose. Mūsų problema – ne turto trūkumas, bet nepakankamas politinių sprendimų ir socialinis lankstumas“, – įsitikinęs profesorius.

Nemokame leisti laisvalaikio

Tačiau, anot B. Gruževskio, net jei ir dirbtume trumpiau, tai nebūtinai paverstų lietuvius laimingesniais. Pašnekovo teigimu, lietuviai nemoka produktyviai leisti savo laiko, tą rodo didelis nusikalstamumas ir savižudybių kiekis.

REKLAMA

„Mes, turėdami daugiau laisvo laiko, galime neturėti daugiau džiaugsmo ar pasitenkinimo. Problema yra ne pats faktas, kad mes laiko neturime ir norėtume turėti daugiau, bet klausimas, ar mokėsime jį išnaudoti. Nėra aišku, ar nepasuksime pasyvumo, destrukcijos keliu. Jei to laiko būtų daugiau, tai norėtųsi, kad tokiu būdu jis tarnautų gyventojų pasitenkinimo augimui“, – samprotavo profesorius.

B. Gruževskis tikisi socialinio dialogo tarp valdžios ir verslo dėl keturių darbo dienų savaitės. Jo teigimu, jau atsiranda įmonių, kurios leidžia trumpesnę darbo trukmę ar lankstesnį grafiką. Tačiau, kad tai būtų platesnis reiškinys, anot profesoriaus, reikia įgyvendinti naują darbo organizavimą ir didinti valandinį darbo įkainį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų