Vyriausybė mažindama biudžeto išlaidas, kėsinasi į Kelių fondą ir ketina jį apkarpyti dar 700 mln. litų, drauge siūlydama kelininkų įmonėms gelbėtis naudojant Europos Sąjungos (ES) lėšas. Tam nepritaria ne tik kelininkai, bet ir valdančiosios koalicijos narys susisiekimo ministras.
Praėjusių metų gruodį Vyriausybė jau nurėžė Kelių plėtros programos 460 mln. litų. Dabar jos finansavimą norima sumažinti dar daugiau kaip 700 mln. litų, o tai reiškia, kad kelininkai šiemet turės išsiversti su 65 proc. mažesniu biudžetu.
Vakar vykusioje spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, vienas iš valdančiojo "ketvertuko", viešai kritikavo koalicijos partnerius, kad atimdama šias lėšas iš kelininkų dabartinė Vyriausybė pjauna šaką ant kurios sėdi.
Anot jo, vienas investuotas litas vykdant projektus atneša 3,3 lito grynosios naudos. "Drastiškai mažindami lėšas kelių fonde mes taptume nekonkurencinga šalimi, mat dabar dauguma pasaulio šalių dideles lėšas skiria infrastruktūros gerinimui, tam telkia visas pajėgas. Taupyti reikia ir biudžeto apkarpymas neišvengiamas, tačiau nereikėtų pamiršti apie investicijas į tas sritis, kurios duoda greitą grąžą į biudžetą, padeda išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas. Karpant investicijas pjaunama šaka ant kurios sėdima, nes mažinant biudžetą balandžio mėnesį teks po kelių mėnesių jį ir vėl mažinti tik dar skaudžiau, mat valstybė nebeturės iš kur surinkti pinigų socialinių programų įgyvendinimui", - vakar kalbėjo Vyriausybės narys.
Duobėtos savivaldybės
E.Masiulis tikino, kad su kelininkais už 2008 metais atliktus darbus jau atsiskaityta iš šių metų lėšų: iš 1,34 mlrd. litų Kelių fondo lėšų, skirtų 2009 metams, grąžinta 472 mln. litų skola kelininkams už pernai atliktus darbus. Pasak ministro, dalį šių nuostolių siūloma kompensuoti panaudojant ES lėšas, tačiau jo teigimu, iš minėtų lėšų negalima finansuoti tų darbų, kuriuos pagal įstatymą privaloma finansuoti iš nacionalinio kelių fondo lėšų.
"Didžiausios problemos bus dėl lėšų, skirtų remontuoti savivaldybių kelius, o kaip žinoma, jų kelių būklė yra labai sudėtinga. Taip pat neišvengsime problemų su kelių priežiūra, kurios taip pat negalima finansuoti iš ES lėšų. Problemų kils ir su dvimečiais įsipareigojimais, mat darbai pradėti 2008 metais, o lėšų šiemet neturėsime, tad reikės stabdyti pradėtus projektus. Kils problemų ir rengiant naujas programas, nes nebus pinigų joms rengti. Toks drastiškas mažinimas iš esmės griauna Kelių fondo veiklą, nutraukia dideles investicijas į kelių infrastruktūrą, kuri yra specifinė dar ir tuo, kad apie 85 proc. visų skiriamų lėšų lieka lietuviškame versle", - vardijo problemas E.Masiulis.
ES lėšos nepadės
Ministras sakė, kad artimiausiu metu bus inicijuojamos įstatymų pataisos, kurios palengvintų privataus kapitalo įtraukimo į kelių sritį sąlygas. "Gali atsirasti tokių atkarpų ar ruožų, kurie bus tvarkomi už privačias lėšas, tad suprantama, kad važiavimas šiais keliais turėtų būti apmokestintas. Bet kaip ir visam pasaulyje turi būti palikta prastesnė alternatyva - valstybiniai keliai. Nori kokybiškesnės paslaugos - susimokėk", - sakė E.Masiulis.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas priminė, kad Lietuvos kelių priežiūros programa yra ilgalaikė, kurios pagrindinis tikslas - išsaugoti kelių būklę plečiantis eismui.
"Praeitais metais buvo rekonstruota tik 6,5 proc. šalies kelių, o vidutiniškai šis skaičius turėtų siekti 8,2 procento. Sumažinus finansavimą 65 proc., būtų įmanoma atlikti darbų tik 1,5 proc. kelių", - pabrėžė jis.
Darbai bus "užkonservuoti"
Kelių direkcijos duomenimis, pernai buvo panaudoti 245 mln. litų ES lėšų, o šiemet planuota panaudoti 295 mln. litų. Anot V.Puodžiuko, paspartinti ES lėšų panaudojimą yra fiziškai neįmanoma. "Pirmą kartą sumažinus Kelių fondo lėšas, liko 1,34 mln. litų. Sugebėjome prisitaikyti prie situacijos, o likusį 100 mln. litų deficitą iš dalies galima dengti ES subsidijomis, tad būtume suradę būdų, kaip šiuos metus užbaigti sėkmingai. Bet sumažinus lėšas iki 626 mln. litų - nebegalime vykdyti įsipareigojimų ir tų sutarčių, kurios buvo pasirašytos patvirtinus šių metų biudžetą", - dėstė V.Puodžiukas.
Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdantysis direktorius Sigitas Bublys tikino, kad dar labiau sumažinus lėšas, dabar remontuojami keliai bus "užkonservuoti". "Visiškai neliks galimybės atlikti kelių priežiūros darbų, kurie yra būtini, ypač pavasarį. O tai turės neabejotinos įtakos ir eismo saugumui", - sakė jis. Be to, kelininkai mąsto ir apie tai, kaip susigrąžinti lėšas už investicijas, mat už kreditus buvo įsigyta daug naujų technologijų, technikos, medžiagų.
S.Bublys prognozuoja, kad kelių statybos ir medžiagų gamybos įmonės atleis apie 4200 darbuotojų.
Faktai
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Vokietija 2009-2010 metais vien transporto infrastruktūrai nutarė skirti kasmet po 11 mlrd. eurų (9 proc. daugiau nei 2008-aisiais). Prancūzija 2009-2011 metais skirs 5 mlrd. eurų viešojo sektoriaus investicijoms, tarp jų ir infrastruktūros projektams. Lenkija savo transporto infrastruktūrai 2008-2012 metais skirs beveik 42 mlrd. eurų, iš kurių keliams vien šiemet - 6 mlrd. eurų. 10 mlrd. eurų lėšų infrastruktūrai šiemet skirs ir Rumunija, o Didžioji Britanija šiemet šiam tikslui numačiusi skirti 40 mlrd. svarų sterlingų (2009 metais - 14 mlrd. svarų sterlingų).
Eglė KAPOČIŪTĖ
