• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas – vienas iš ilgiausiai veikiančių Europoje – šeštadienį minėjo 95 metų jubiliejų.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip teigia aerodromo vadovas Eugenijus Raubickas, čia gimė Lietuvos karo, civilinė ir sporto aviacija, nuo šio aerodromo pakilimo tako į dangų kilo ne vienas mūsų aviacijai nusipelnęs asmuo. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas yra unikalus objektas su gilia istorija, dabartimi ir ateitimi.

REKLAMA

Liepos 17-oji yra diena, kai prieš 77 metus šiame aerodrome vienos idėjos uždegta ir suvienyta žmonių minia su nekantrumu laukė danguje pasirodant „Lituanikos“. Deja, likimas skrydžiui nebuvo palankus, tačiau didžių vyrų S. Dariaus ir S. Girėno dvasia ir šiandien yra su mumis“, – sako aerodromo vadovas.

Lietuviai danguje – žmonės, pralenkę laiką

REKLAMA
REKLAMA

„Aviatoriai visada buvo mūsų tautos inteligentijos ir patriotizmo žiedas. Tai žmonės pralenkę laiką savo mąstymu, sprendimais, tautinio identiteto suvokimu ir vieta šalies istorijoje. Tai žmonės, atidavę savo talentą, meilę, o kartais – net ir savo gyvybę tėvynės vardan“, – sako S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo vadovas E. Raubickas, vieną po kitos vardydamas asmenybes, įrašytas ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulio aviacijos istoriją. S. Darius ir S. Girėnas, F. Vaitkus, A. Gustaitis, J. Dobkevičius, J. Kairys ir daugelis kitų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be abejo – teigia Lietuvos aviacijos istorijos žinovas E. Raubicas – kiekvienam iš mūsų lietuviai danguje pirmiausia asocijuojasi su legendiniais Atlantą įveikusiais Steponu Dariumi (1896–1933) ir Stasiu Girėnu (1893–1933). Tačiau jie – ne vieninteliai lietuviai, įvykdę tokį žygį.

Šiemet sukanka 75 metai, kai šį vandenyną vienmotoriu lėktuvu „Lituanica II“ kirto ir Feliksas Vaitkus (1907–1956). Tačiau dėl sunkių meteorologinių sąlygų perskridus Atlantą buvo sunaudoti beveik visi degalai, todėl jam teko leistis Airijoje.

REKLAMA

Pasižymėję konstruktoriai

Prisimenant žymiausius aviacijos konstruktorius, įsitikinęs E. Raubickas, būtina paminėti dvi pavardes – Lietuvos kariuomenės karo aviacijos viršininką brig. gen. Antaną Gustaitį (1898–1941) ir Jurgį Dobkevičių (1900–1926).

1925 m., dar būdamas Mokomosios eskadrilės vadas, A. Gustaitis išbandė pirmąjį savo sukonstruotą lėktuvą ANBO-I, o po poros metų, studijuodamas Paryžiaus aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje, suprojektavo dvivietį lėktuvą ANBO-II lakūnams mokyti. Grįžęs į Lietuvą ir gavęs Aviacijos parko viršininko pareigas, A. Gustaitis skyrė daug dėmesio ir pastangų tobulinti ir plėtoti Karo Aviacijos dirbtuves. Jo iniciatyva šiose dirbtuvėse vietoje užsienio konstrukcijų kopijų pradėta serijinė savos konstrukcijos lėktuvų gamyba. Per 14 metų, iki 1939-ųjų, čia pastatyti 9 tipų 66 A. Gustaičio konstrukcijos lėktuvai.

REKLAMA

A. Gustaitis iš viso skraidė 1020 valandų, pats asmeniškai išbandydavo visus savo konstrukcijos prototipus. Jo konstrukcijos žvalgybiniai lėktuvai ANBO-41 savo techninėmis savybėmis pranoko daugelio valstybių analogiškos paskirties lėktuvus. Tai buvo vienas žymiausių naujai atgimusios Lietuvos valstybės techninių laimėjimų.

A. Gustaičio likimas tragiškas – bandant pasitraukti į Vokietiją, jis buvo suimtas ir sušaudytas Maskvoje.

Kito itin talentingo lakūno konstruktoriaus J. Dobkevičiaus biografija trumpa, bet spalvinga. Gimęs Petrograde, kuris tuo metu buvo Rusijos aviacijos lopšys, Jurgis turėjo galimybę susipažinti su to meto technikos laimėjimais. Tėvui nusprendus grįžti į nuo Rusijos imperijos išsilaisvinusią šalį, jis kartu atvyko į Lietuvą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokėdamas rusų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbas, J. Dobkevičius skaitė daug užsienio literatūros, domėjosi naujausiais pasaulio aviacijos technikos pasiekimais. Per trejetą metų jis suprojektavo, pastatydino ir išbandė ore pirmuosius Lietuvoje originalios konstrukcijos lėktuvus Dobi-I, Dobi-II ir Dobi-III.

J. Dobkevičius mirė nuo sužalojimų bandomojo skrydžio metu. Tuo metu jam tebuvo 26-eri.

REKLAMA

Šio jauno konstruktoriaus aerodinaminiai sprendimai gerokai pralenkė kitus to meto lėktuvus. J. Dobkevičiaus talentą teigiamai įvertino Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių aviatoriai.

„Didžiuodamiesi vardijame Lietuvos aviacijos pasiekimus, lakūnų ir aviacijos konstruktorių indėlį. Tačiau verta prisiminti, kad dauguma pirmosios nepriklausomos Lietuvos aviatorių drąsiai kovėsi ir už šalies laisvę 1919 – 1920 aisiais, tarnavo karo eskadrilėje ir prasidėjus sovietinei okupacijai buvo nužudyti. Todėl šiandien atiduodame pagarbą ir vardan tėvynės žuvusiems dangaus sūnums“, – tvirtina S. Dariaus ir S Girėno aerodromo vadovas E. Raubickas.

REKLAMA

Mūsų dienomis taip pat yra aviacijos asmenybių, kurios garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Vienas iš jų – Jurgis Kairys (g. 1952), lakūnas, aviacijos konstruktorius, akrobatinio skraidymo meistras, Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas, daugkartinis pasaulio čempionatų prizininkas ir nugalėtojas, laimėjęs daugiausiai FAI Pasaulio Taurės varžybų. J. Kairys pripažintas geriausiu 1996–2006 metų pasaulio akrobatinio skraidymo meistru be apribojimų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo 1999 m. J. Kairys tobulina itin lengvą ir galingą akrobatinį lėktuvą „Juka“, kurdamas unikalias akrobatinio skraidymo figūras ir parodomąsias programas.

J. Kairys – sukūrė ir pirmasis atliko ne vieną akrobatinio skraidymo figūrą. Jo vardu pavadintas „Kairio ratas“, jis pirmasis akrobatiniu lėktuvu Su-31 atliko „Kobrą“, iki tol atliktą tik kai kuriais rusiškais naikintuvais. Kurti naujas akrobatinio skraidymo figūras J. Kairiui padeda lakūno ir aviacijos inžinieriaus išsilavinimas, ilgametė patirtis ir, be abejo, talentas bei nesuvaldoma trauka dangui.

Įdomus faktas, kad lietuviai gali didžiuotis savo istorijoje turintys ir kosmonautą, pakilusį į erdvę prieš daugiau nei 40 metų. Tai – Aleksejus Jelisejevas-Kuraitis (1934–1976), kosmonautas, žinomas mokslininkas, N. Baumano aukštosios technikos mokyklos rektorius, Stalino represuoto lietuvio profesoriaus Stanislovo Kuraičio sūnus. A. Jelisejevas-Kuraitis atliko 3 skrydžius į kosmosą, kurių bendra trukmė – 8 paros, 22 valandos ir 22 minutės, iš jų 37 minutės buvo praleistos atvirame kosmose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų