• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tarp parduodamų namų skelbimų galima rasti istorinį perlą – vieną seniausių vilų Kačerginėje, vienos iš kurorto įkūrėjų, Teklės Dambravičienės vasarnamį. Vila ne pigiausia, už ją prašoma 575 000 Eur.

Tarp parduodamų namų skelbimų galima rasti istorinį perlą – vieną seniausių vilų Kačerginėje, vienos iš kurorto įkūrėjų, Teklės Dambravičienės vasarnamį. Vila ne pigiausia, už ją prašoma 575 000 Eur.

REKLAMA

Skelbime nurodyta, kad „tai ypatingas istorinis namas pačiame pušyno viduryje, Kačerginėje! Privati, ant kalvos viršūnės, apsupta aukštų pušų nuostabi namo aplinka!

Ši medinė vila, projektuota architekto E. A. Fryko, išsiskiria įdomia architektūra, buvo statoma pagal Teklės Dambravičienės, dar kitaip vadinamos Kačerginės įkūrėja, užsakymu“.

Taip pat patikinama, jog į kultūros vertybių registrą įtraukos vilos rekonstrukcijos leidimų suderinimas įstaigose, visų būtinų komunikacijų atvedimas į objektą, sklypo formavimas prie pastato ir kvalifikuotų rekonstrukcijos specialistų atranka yra įtraukta į pasiūlymo kainą.

Kurorto kultūros paveldas

1920 m. įsigijusi žemės sklypą, savininkė Teklė Dambravičienė čia pasistatė poilsio namelį, skirtą nuomai. Po karo pastatas buvo nacionalizuotas ir perduotas Žemės ūkio akademijai (vėliau Vytauto Didžiojo universitetui).

REKLAMA
REKLAMA

KVR dokumentuose įvardijama, kad 1929 metais pastatytos E. A. Fryko suprojektuotos vilos stogo forma ir danga, aukštų išplanavimas, durų, langų, sienų angos, netaisyklingos fasado formos, apdaila ir puošyba ir dar daugelis kitų namo dalių turi vertingų savybių, kurios turėtų būti saugojamos rekonstruojant šią nuostabią vilą.

REKLAMA

Vila ant kalnelio traukia akį dėl savo neįprasto asimetriško fasado ir nedidelio bokštelio. Į bokštą veda mediniai laipteliai, o kitoje pastato pusėje įrengtas erdvus, pailgas balkonas.

Trijų aukštų pastate yra 15 kambarių. Fasadas dengtas medinėmis dailylentėmis.

Betoniniame pamate su cokoliu galima rasti įspaudą su data „1929“.

Poilsiautojų pamėgtas kurortas

Šis namas – vienas pirmųjų Kačerginės vasarnamių. Vasarnamyje, dvarininkė T. Dambravičienė, apart kambarių nuomos teikė maitinimo paslaugas.

REKLAMA
REKLAMA

Jos sūnus viloje mokė griežti Vincą Kudirką.

Kačerginė tarpukariu buvo pamėgta lietuvių inteligentų. Čia vasarojo Jonas Biliūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Jablonskis, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, taip pat Kačerginę mėgo ir premjeras Juozas Tūbelis.

Kačerginėje buvo įkurti du paplūdimiai, veikė teniso aikštelė, paviljonas šokiams, kur vykdavo dūdų orkestro šokių vakarai, futbolo aikštė.

Visi galėjo nemokamai paplaukioti valtimis Nemune. Poilsiavietėje lankytojai mėgdavo grybauti, uogauti, o žiemą ir slidinėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kačerginės istorijos vingiai

Kaip rašoma Kačerginės seniūnijos archyvuose, vasarvietė pradėjo augti XX a. pradžioje. Dar 1906 m. grįžęs iš Šveicarijos gyveno ir kūrė J. Biliūnas.

„Sako, kad pirmasis prie Nemuno kranto apsigyveno vienišas ūkininkas Kačergis. Nuo jo pavardės vietovė pavadinta Kačergine“, rašoma seniūnijos istorijos aprašyme.

1933 m. gegužės 16 d. Ministrų kabinetas Kačerginę pripažino ir patvirtino kurortu. Pirmuoju kurorto direktoriumi paskirtas Antanas Grigalauskis.

REKLAMA

Heraldikos komisijoje svarstant miestelio herbo idėją, buvo nutarta pavaizduoti kankorėžius, išreiškiančius miestelio-kurorto specifiką, kuris 1999 m. rugpjūčio 12 d. LR prezidento Valdo Adamkaus pasirašytu dekretu Nr. 556 patvirtintas miestelio herbas.

Kankorėžis, pušis rytietiškoje simbolikoje reiškia nemirtingumą ir ilgaamžiškumą. Dievo Dionizo (Bakcho) tirsas – skeptras vaizduojamas su pušies kankorėžio antgaliu. Mėlyna spalva heraldikoje reiškia ištikimybę, tvirtumą, sąžiningumą.

Prašyti galima kiek tik nori, kad ir 5 milijonų :). Realiai, labai optimistinis variantas - 70-80 kEUR. Nes parduodamas rekonstruotinas galvos skausmas, šiuo metu apibūdinamas kaip "šiukšlių krūva", kurios restauravimui reikės skirti bent 300-400 kEUR, vadovautis griežtais apribojimais ir reikalavimais, neturint jokių galimybių ką nors keisti. Vienintelė išimtis - jei pastatui priklauso pakankamai didelis sklypas su statybos galimybe. Savininkui linkėčiau atsistoti ant žemės ir pabandyti pasitelkti profesionalus - NT brokerį, turto vertintoją ir kuo greičiau atsikratyti šios kadaise vertingos lūženos, jei dar tikisi nors ką nors uždirbti. ( Na, o jei turtą
pardavinėja "brokeris"- kuo greičiau pakeisti į adekvatų :)) Nes mažų mažiausiai keistai atrodo - leidi turtui sunykti, nieko neinvestuoji į jo priežiūrą ar išsaugojimą, o po to bandai parduoti "istoriją" apie tai, kaip kažkada, nepatikrintais duomenimis, kažkas kažką toje vietoje veikė. Jei norisi netikėtai laimėti aukso puodą, daugiau šansų tai padaryti nusispirkus loterijos bilietą.
Nejuokinkite voverių su savo vila. Ten ne tik viduje, bet ir arti buvusio pastato pavojinga vaikščioti. Už ką tokie pinigai, nesuprantu? Bent sklypas būtų tuščias, o dabar kiek reikės investuoti, kad tą puvėką nušluoti nuo žemės paviršiaus nes ten nieko vertingo neliko.
Kačerginės gyventojas
Kačerginės gyventojas
Na, šiuo metu nieko čia pas mus ypatingo kaip ir nėra. Paprasta tvarkinga gyvenvietė. Parduotuvė, bažnyčia, mokykla, vietinė užeiga. Per daug pučiamas burbulas apie Kačerginę. Bet kurioj gyvenvietėj susitvarkius bus tas pats.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų