• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams. Eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis atlyginimai įstatymais nedidinami, tačiau reforma sudaro sąlygas įstaigų vadovams nulemti konkretų apmokėjimą už darbą kiekvienam darbuotojui – taigi ateityje atlyginimai gali keistis priklausomai nuo bendro pinigų kiekio įstaigos biudžete. 

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams. Eiliniams valstybės tarnautojams ar darbuotojams pagal darbo sutartis atlyginimai įstatymais nedidinami, tačiau reforma sudaro sąlygas įstaigų vadovams nulemti konkretų apmokėjimą už darbą kiekvienam darbuotojui – taigi ateityje atlyginimai gali keistis priklausomai nuo bendro pinigų kiekio įstaigos biudžete. 

REKLAMA

Kadangi reforma susijusi su žmonių atlyginimais, dėl jos iki paskutinės minutės virė didžiuliai mūšiai, o kai kurie sprendimai yra keistoki.

Pavyzdžiui, valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ir toliau galės gauti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Toks priedas sudaro po 1 proc. nuo pareiginės algos už kiekvienus ištarnautus metus, bet bendras priedas už stažą negalės būti didesnis nei 20 proc. pareiginės algos (šiuo metu negali būti didesnis nei 30 proc. nuo algos). 

REKLAMA
REKLAMA

Bet teisėjai, valstybės pareigūnai, Seimo nariai, merai, ministrai ar premjeras tokio priedo už stažą gauti nebegalės, nors šiuo metu gali. Vyriausybė norėjo panaikinti priedus už stažą visiems, bet nesugebėjo įtikinti Seimo narių ir iš dalies nusileido. 

REKLAMA

Skirtingų profesijų asmenys taip pat skirtingai džiaugsis atlyginimų padidėjimu arba atlyginimo skaičiavimo pakeitimu:

  • Nuo 2023 m. liepos 1 d. – merai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. 
  • Nuo 2024 m. sausio 1 d. – valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, valstybės įstaigų vadovai.
  • Po naujų rinkimų – Seimo nariai, prezidentas. 

Priimdami valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą valdantieji taip pat nepaisė Seimo teisininkų išvados, kad įstatymuose turi būti nurodyti ne tik minimalūs, bet ir maksimalūs pareiginės algos koeficientai. Kai nurodomi ir maksimalūs, ir minimalūs koeficientai, tai vadovo galimybės kaitalioti pavaldinių atlyginimus yra apribotos, tarnautojas mažiau priklauso nuo vadovo valios. Kai nurodomi tik minimalūs koeficientai – tuomet vadovas turi laisvesnes rankas, jo požiūriu, vertingesniems darbuotojams mokėti didesnes algas, mažiau vertingiems – mažesnes. Minimalūs koeficientai pritaikyti valstybės tarnautojams, taip pat žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, o teisėjams, politikams, valstybės pareigūnams nurodomas įprastas atlyginimas, kuris negali būti nei padidintas, nei sumažintas. 

REKLAMA
REKLAMA

„Ginčas buvo, bet Vyriausybė nuo savo idėjos neatsitraukė. Traktuojama, kad minimalus koeficientas nurodytas, o maksimalus koeficientas yra tos įstaigos vadovo atlyginimas. Traktavimas yra toks“, – teigia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Ričardas Juška. 

Teisėjų darbas gali pasirodyti patrauklesnis

Teisėjų darbo užmokestis turėtų žymiai išaugti nuo šių metų liepos 1-osios, jeigu tik įstatymų paketą pasirašys prezidentas Gitana Nausėda. Pagrindinės naujovės – teisėjų darbo užmokestis išaugs reikšmingai, kai kuriais atvejais padvigubės, bet neliks priedų už stažą. Tai naudinga jaunesniems teisėjams. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, pernai metų pabaigoje Konstitucinio Teismo teisėjas uždirbo 3,2 tūkst. eurų į rankas be priedų už stažą, o po reformos uždirbs 4,7 tūkst. eurų. 

Aukščiausiojo Teismo teisėjas 2022 m. pabaigoje uždirbo 2,1 tūkst. eurų į rankas be priedų, o dabar uždirbs 4,4 tūkst. eurų. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas uždirbdavo 1,9 tūkst. neto atlyginimą be priedų, po reformos uždirbs 4,1 tūkst. eurų. Panašiai sudėliotas visų teisėjų darbo užmokesčio padidėjimas.

REKLAMA

Teisėjai pagal įstatymą galės gauti tik pareiginę algą ir apmokėjimą už darbą poilsio ar švenčių dienomis, kolegos pavadavimą. Jokių kitų priedų ar priemokų teisėjams nenumatyta. 

Įdomu ir tai, kad žymiai padidinus teisėjų darbo užmokestį, prokurorai palikti kitam reformos etapui ir jų atlyginimai lieka, kaip buvę. Kadangi prokurorai paprastai turi reikiamą išsilavinimą siekti teisėjo pareigų, prokuratūra gali imti byrėti.

Pavyzdžiui, nuo liepos žemiausios grandies teisėjo alga į rankas sudarys 3780 eurų į rankas, kai žemiausios grandies apygardos prokuratūros prokuroro pareiginė alga sudaro 1573 eurus į rankas be priedo už stažą, o su turimu stažu vidutinis atlygis – 1938 eurus į rankas. Šiuo atveju lyginamas eilinio apylinkės teismo teisėjo ir eilinio apygardos prokuratūros prokuroro darbo užmokestis. 

REKLAMA

Kadangi šiuo metu Seime tvyro suirutė dėl valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų troškimo skelbti priešlaikinius rinkimus, niekas negali prognozuoti, ar parlamentas galės grįžti prie antrojo valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformos etapo, kai bus keičiami biudžetinių įstaigų darbuotojų, prokurorų, diplomatų ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčiai. 

Neoficialiais duomenimis, Seime tarsi ir norėta į pirmąjį reformos etapą įtraukti ir prokurorus, bet kažkuriame lygmenyje kilo premjerės Ingridos Šimonytės ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės nesutarimų, į Seimą neatkeliavo jokie skaičiai, koks būtų tikslus lėšų poreikis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padidino atlyginimus politikams: kai kurie naudą pajus tuoj tuoj

Reikšmingas darbo užmokesčio padidėjimas numatomas ir Seimo nariams, ministrams, premjerui bei merams. Bet gera žinia ta, kad politikų darbo užmokesčius nuo šiol matysime „grynus“, nes politikams nebebus mokami priedai už stažą tarnaujant valstybei. Tokie priedai būdavo naudingi ilgas kadencijas dirbusiems politikams arba tiems, kurie atėjo iš viešojo sektoriaus, bei visiškai nepasitarnaudavo jauniems žmonėms arba atėjusiems iš privataus sektoriaus.  

REKLAMA

Jeigu pernai metų pabaigoje Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen gavo apie 2,8 tūkst. eurų darbo užmokestį be priedų į rankas, tai po reformos parlamento vadovo, kad ir kas juo būtų, atlyginimas paaugs iki 5,2 tūkst. eurų į rankas. Reikia turėti mintyse, kad atlyginimai politikams kils nuo naujos kadencijos – tai yra, po rinkimų. 

Seimo komiteto pirmininko atlyginimas 2022 m. pabaigoje sudarė 2,3 tūkst. be priedo už stažą, o dabar pakils iki 4,3 tūkst. į rankas, o priedai už stažą, kaip minėta, panaikinami. 

REKLAMA

Eilinis Seimo narys, jeigu neina jokių pareigų, pernai pabaigoje į kortelę sulaukdavo apie 2,1 tūkst. eurų be priedų, o nuo naujos kadencijos gaus 3,7 tūkst. eurų. 

Atlyginimas pakils ir premjerui bei ministrams.

Premjerui – nuo 2,8 tūkst. eurų į rankas be priedų iki 5,2 tūkst. eurų į rankas. Ministrams – nuo 2,6 tūkst. eurų pernai metų pabaigoje iki 4,6 tūkst. eurų po reformos. 

Jeigu Seimo nariams, ministrams, premjerui geresni laikai išauš tik po rinkimų – priešlaikinių ar įprastų – tai merams toji data ateis greičiau, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos. Merų atlyginimai skiriasi priklausomai nuo miesto arba rajono dydžio: kuo daugiau gyventojų, tuo didesnis atlyginimas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus meras Valdas Benkunskas nuo liepos gaus 3,7 tūkst. eurų į rankas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – 3,6 tūkst., Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas – 3,4 tūkst., Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis – 3,2 tūkst., o, pavyzdžiui, Rietavo meras Antanas Černeckis – apie 3 tūkst. eurų į rankas. 

Kurortų ar savivaldybių, kuriose yra kurortinių teritorijų, merų darbo užmokesčiai didinami papildomai 4-5 proc. 

REKLAMA

Nausėdos atlyginimas beveik nedidinamas 

Su reforma pasikeis ir prezidento atlyginimas, bet ne taip žymiai kaip kad kitų politikų ar tarnautojų. Šiuo metu nustatyta, kad prezidento atlyginimas siekia 6,1 tūkst. į rankas, o po reformos sudarys apie 6,2 tūkst. eurų į rankas. 

REKLAMA

Prezidento darbo užmokestis nežymiai pasikeis tik po rinkimų, kurie įvyks 2024 metais. 

Valstybės tarnautojai, žvalgybininkai ir STT išsimušė priedus už stažą

Kai valstybės tarnybos reforma buvo kuriama, buvo teigiama, jog reikia išvengti zoologijos sodo, tai yra, skirtingo reglamentavimo skirtingoms dirbančiųjų grupėms, tačiau to padaryti nesugebėta.

Vienas esminių skirtumų, kad valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams ir toliau bus mokamas priedas už tarnybos stažą. Tai reiškia, kad už kiekvienus tarnybos metus pridedama po 1 proc. nuo pareiginės algos, taigi priedas kasmet didėja, bet apskritai negalės sudaryti daugiau nei 20 proc. nuo algos (šiuo metu negali viršyti 30 proc. nuo algos). Priedo už stažą negaus tik žvalgybos institucijų direktoriai bei Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir pavaduotojai. 

REKLAMA
REKLAMA

„Būtų buvę geriau, kad visiems dėl to stažo būtų buvę vienodai. Bet Vyriausybė labai griežtai laikėsi savo pozicijos: buvo raudonos linijos. Kai kur pakeitėme, o kai kur mums nepavyko, teko sutarti dėl kompromiso“, – sakė R. Juška. 

Įstatymuose eiliniams žvalgybos pareigūnams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nurodyti tik minimalūs koeficientai, o galutinė pareiginė alga priklausys nuo įstaigos vadovo, nes vadovas patvirtins darbo apmokėjimo sistemą ir joje numatys konkrečius darbuotojų atlyginimus. 

Tačiau vadovų algos nustatytos tiksliai: jau dabar galima pasakyti, kad nuo liepos Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Elegijus Paulavičius uždirbs 4,3 tūkst. eurų į rankas, neseniai paskirtas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Linas Pernavas – tiek pat, o jo pavaduotojai – po 4,2 tūkst. eurų į rankas.

Žvalgybos tarnybų vadovų pavaduotojams irgi nustatytas tik minimalus koeficientas ir tai reiškia, kad vadovas nulems pavaduotojų atlyginimus, tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius tokios galios savo pavaduotojams neturės. 

REKLAMA

Žvalgybos pareigūnų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų galutinį atlyginimą sudarys ne tik tik pareiginė alga ir jau aptartas priedas už stažą, bet taip pat gali būti mokamos priemokos už kolegos pavadavimą, už papildomų užduočių atlikimą ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Priemokos negali būti mažesnės nei 10 proc. nuo pareiginės algos ir didesnės nei 80 proc. Tokios plačios ribos pasirinktos, kad vadovas turėtų laisvas rankas skirti priemokas, kam mano esant teisinga. 

Valstybės tarnyboje, remiantis priimtais įstatymais, vyrauja panašios tendencijos: priedas už stažą išlieka, bet negali būti didesnis nei 20 proc. algos, bet įstaigų vadovai tokio priedo negaus, tarnautojams gali būti mokamos priemokos už pavadavimą, papildomas užduotis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, priemokos gali siekti 10-80 proc. nuo pareiginės algos, o įstatyme numatyti tik minimalieji koeficientai, kas reiškia, kad įstaigos vadovas galės nulemti tarnautojų atlyginimus. Vadovas tik negalės nustatyti tarnautojui aukštesnio koeficiento nei savo, vadinasi, tarnautojo pareiginė alga negali būti didesnė nei vadovo. 

REKLAMA

„Ir visiškai nekišom rankų prie atostogų: kaip buvo seniau, lygiai tas pats liko ir naujoje redakcijoje“, – teigė R. Juška, pažymėjęs, kad tai tapo įmanoma, kai nuo reformos atsitraukė vienas jos krikštatėvių Vitas Vasiliauskas, mat išvyko dirbti į Tarptautinio valiutos fondo valdybą. 

Pagal galiojančią tvarką, valstybės tarnautojams per metus priklauso 22 darbo dienos kasmetinių atostogų, kai dirbantiems pagal darbo sutartis atostogos trumpesnės – 20 darbo dienų. Valstybės tarnautojams už 5 darbo metus papildomai prisideda po 3 darbo dienas atostogų, bet bendra atostogų trukmė negali viršyti 37 darbo dienos per metus.  

Nulaužė Vyriausybę

Vienas stipriausių mūšių tarp Vyriausybės bei Seimo įvyko dėl vadinamosios vidurio kadencijos taisyklės: ministrų kabinetas norėjo, kad atlyginimai vadovams augtų tik tokiu atveju, jeigu iki konkretaus asmens kadencijos pabaigos liko daugiau nei pusė termino, o likusiems būtų galiojusi senoji tvarka. 

„Šito labai norėjo Vyriausybė, bet mes komitete nulaužėm, panaikinom. Labai tam prieštaravo ir premjerė, ir jos patarėjas Darius Žeruolis, bet mes komitete balsavom“, – sako Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška. 

Tokiu būdu visiems vadovams bus taikoma viena darbo užmokesčio sistema, nebus kelių sistemų vienu metu. 

REKLAMA

Kontrolieriais ir ombudsmenais veikiausiai norės tapti daugelis

Dar viena grupė tarnautojų, kurie džiaugiasi patvirtinta valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reforma – tai valstybės pareigūnai. Bet tai nėra statutiniai pareigūnai, kaip kad policininkai, tai labiau įvairių komisijų, tarnybų, kontrolės institucijų vadovai, pavaduotojai ir nariai. 

Į valstybės pareigūnų gretas patenka vaiko teisių kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, Konkurencijos tarybos vadovas ir nariai bei įvairiausių kitų tarnybų, komisijų nariai bei atstovai. Aukščiau pateiktoje lentelėje galite susipažinti, kiek Lietuvoje yra valstybės pareigūnų ir kaip pasikeis jų padėtis po reformos. 

 

Yra fb įrašas, kur L a n d s b e r g is 2019m.žiauriai kritikavo valstiečius, kad seimo nariams, valstybinių įmonių vadovams pakėlė 10% atlyginimą, o čia prašau - dvigubai... dabar jie iš anksto pasiruošė, žino, kad reiks sėdėti opozicijoje, tai "pasigerino" sąlygas, kiti bus sukišti į vadovus. Reikia nušluoti kituose rinkimuose visus nuo lovio...
Atlyginimai turi buti didinami atininkamai kaip sugeba valdininkai kurti darbo vietas t.y. padeti verslui, o dabar priesingai ir dar algu geru nori...pfu
Tamsta iš to sarašo...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų