• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas.

REKLAMA

Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

„Pasaulinė koronaviruso pandemijos situacija padarė įtaką ir madai. Žmonės dažniau ėmė rinktis patogius, laisvalaikio drabužius“, – pastebėjo I. Cybina

Taip pat anot jos koronaviruso pandemijos metu paskelbtas karantinas privertė žmones susimąstyti, dalis jų suprato, kad jiems nereikia tiek daug drabužių.

REKLAMA
REKLAMA

„Daug moterų karantino metu susitvarkė spintas ir suprato, kad daug drabužių nenešioja. Tad dalis jų dabar perka mažiau, bet kokybiškesnių drabužių. Taip pat teikia pirmenybę paprasto silueto drabužiams, kurie dera beveik prie visko“, – aiškino stilistė.

REKLAMA

O kalbant apie drabužių kainas, jie bus pigiausi toje šalyje, kurioje yra kuriami.

„Kol drabužiai atgabenami iš Prancūzijos, Italijos ar Ispanijos jų kaina išauga dėl logistikos kaštų. Taip pat užsienyje didesnė ir paklausa ir pasiūla. Tad norint sutaupyti rekomenduoju drabužius pirkti tose šalyse, kuriose jie yra kuriami“, – teigė I. Cybina.

Perka patogius laisvalaikio drabužius

Prekinio ženklo „Top To Bottom“ įkūrėja Gabrielė Gineikaitė teigė, kad pandemijos metu pasikeitė pirkėjų įpročiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Iki karantino kūrėme ir prekiavome suknelėmis, palaidinėmis, sijonais ir maudymosi kostiumėliais. Po karantino ėmėme kurti patogius laisvalaikio drabužius ir galiu drąsiai teigti, kad merginos ir moterys šias prekes perka aktyviai. Manau, kad stilinga laisvalaikio apranga šiuo periodu populiari, nes vietoje masinių susibūrimų žmonės renkasi pasisėdėjimus namuose mažesnėse grupelėse.

Užtat tikrai sumažėjo suknelių ir maudymosi kostiumėlių pardavimai. Šias prekes merginos ir moterys pirkdavo ruošdamosios kelionėms, o jų šiuo metu beveik nebeliko“, – pastebėjo G. Gineikaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Perkant drabužį kaupiasi nuolaida

Štai, pavyzdžiui, internetinėje parduotuvėje Pigu.lt įsigiję bet kokį drabužį, dalį sumos atgausite „PiguEurais“, kurią galėsite išleisti pirkdami kitas prekes šioje parduotuvėje.

Internetinės parduotuvės rinkodaros vadovas Ernestas Kačerauskas teigė, kad karantinas atnešė pokyčių pirkinių krepšeliuose, išaugo asmens sveikatos priežiūros, higienos ir apsaugos prekių, tokių kaip apsauginės veido kaukės, skydeliai, dezinfekcinis skystis, vienkartinės pirštinės, pardavimai.

REKLAMA

Kad būtų gerokai sumažėję drabužių pardavimai, E. Kačerauskas nepastebėjo. Jis teigė, kad dėl karantino užsidarius daliai fizinių parduotuvių, aprangos ir avalynės pardavimai ten krito.

„Tačiau internetinėje parduotuvėje jie augo. Todėl siūlome pirkėjams apžiūrėti tiek naujo sezono kolekcijas, tiek senų kolekcijų išpardavimus, o apsipirkusiems registruotiems vartotojams į paskyras grąžiname dalį išleistos sumos „PiguEurais“. Tikime, kad sukaupta suma tikrai pradžiugins klientus perkant kalėdines dovanas“, – aiškino internetinės parduotuvės atstovas.

REKLAMA

Brangus drabužis reiškė prestižą

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad jau devintajame dešimtmetyje drabužiai Lietuvoje buvo brangesni ir ši tendencija tęsiasi iki šių dienų.

„Nepriklausomybės pirmaisiais metais drabužius pirkti ne turguje, bet parduotuvėse rodė tam tikrą žmogaus prestižą. Ir drabužių kainos tuomet buvo tikrai didelės. Taip pat dideles kainas lėmė maža rinka, konkurencijos nebuvimas. Žmonės tiesiog neturėjo pasirinkimo. Pirko tokiomis kainomis, kokios tuo metu buvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bėgant metams matome, kad brangių drabužių tendencija išliko“, – teigė ekonomistas.

Tačiau, pasak Ž. Maurico, ateityje drabužių kainos turėtų pasiekti Europos Sąjungos (ES) vidurkį.

„Tai lemia elektroninė prekyba, išaugusi vietinės produkcijos pasiūla. Šiuo metu drabužių kainos nebeauga taip smarkiai, o kai kuriose prekybos vietose netgi krenta.

Taip pat ir koronaviruso pandemija turi tam įtakos. Pavyzdžiui, žmonėms dirbantiems namuose nebereikia tiek daug drabužių, kuriuos jie vilkėdavo darbe. Taip pat mažiau reikia puošnių drabužių, nes žmonės rečiau išeina į renginius ar šventes“, – pastebėjo ekonomistas.

REKLAMA

Vis tik anot jo, gerokai sumažėjusių kainų nereikėtų laukti, nes pagrindinių priežasčių, kodėl tie drabužiai Lietuvoje brangesni, neišeis greitai išspręsti.

„Lietuvoje per maža rinka ir sudėtinga logistika. Be to, išpardavimų mastai, trukmė ir dažnumas čia žymiai mažesnis negu kitose Europos šalyse“, – aiškino Ž. Mauricas.

Lenkijoje pigiau, o Latvijoje ir Estijoje – brangiau

Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ neseniai paskelbė, koks įvairių kategorijų prekių kainų lygis buvo skirtingose bendrijos valstybėse.

REKLAMA

https://infogram.com/app/#/edit/b9100458-f3c1-44cb-a5f8-ed86cb181369

Tariant, kad bendras ES drabužių kainų lygis pernai buvo 100 proc., tai Lietuvoje jis buvo 101,7 (2018 m. – 103,1 proc.). Vadinasi, palyginti su europinėmis, mūsų šalyje drabužių kainos bent jau statistiškai yra 1,7 proc. punkto didesnės.

Tuo veikiausia būtų galima pasidžiaugti, nes, pavyzdžiui, Estijoje 2019 m. drabužių kainų lygis sudarė 109,5 proc. ES kainų lygio, o Latvijoje – 103,8 proc. Kita vertus, Lenkijoje šis rodiklis buvo 92,7 proc. – maždaug dešimtadaliu mažesnis nei pas mus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi, 2019 m. aukščiausias drabužių kainų lygis buvo Islandijoje (135,6 proc.), Danijoje (132,3 proc.), Šveicarijoje (127,1 proc.) ir Norvegijoje (122,6 proc.).

Mažiausias – Ispanijoje (89 proc.), Jungtinėje Karalystėje (88,4 proc.), Rumunijoje (81,8 proc.), Vengrijoje (81,1 proc.) ir Bulgarijoje (78,6 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų