• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Savaitgalį pranešta apie tragediją Šiaurės Italijos slidinėjimo kurorte – sniego lavina pražudė 33-ejų lietuvę ir jos 51-erių draugą italą. Įsimylėjusių kalnus yra daugybė, tačiau kelios klaidos gali kainuoti labai brangiai – net gyvybę.

Savaitgalį pranešta apie tragediją Šiaurės Italijos slidinėjimo kurorte – sniego lavina pražudė 33-ejų lietuvę ir jos 51-erių draugą italą. Įsimylėjusių kalnus yra daugybė, tačiau kelios klaidos gali kainuoti labai brangiai – net gyvybę.

REKLAMA

Italų spauda pranešė, kad žuvusi lietuvė su draugu gyveno Italijoje. Jiedu šeštadienį išsiruošė į kalnų žygį, bet vakare į viešbutį, kuriame buvo apsistoję, taip ir negrįžo.

Nelaimė įvyko Sasso Nero kalne, maždaug 1 700 m aukštyje. Gelbėtojams pradėjus paiešką, kūnai rasti gana greitai – vienas jų buvo ant sniego paviršiaus, kitas po sniego apklotu.

Ką būtina žinoti vykstant į kalnus ir kokios grėsmės ten slypi, naujienų portalui tv3.lt pasakojo alpinistas, „Kalnų namai“ savininkas Marius Pulkauninkas.

REKLAMA
REKLAMA

Būtina žinoti šiuos dalykus

M. Pulkauninkas pabrėžia, kad visiems rekomenduoja aplankyti kalnus. Tai kone unikaliausia gamtos vieta, pakerinti savo grožiu. Čia galima daug ką nuveikti, tad patiks ir mažiausiems, ir vyriausiems šeimos nariams.

REKLAMA

„Aš, kaip alpinistas, visiems rekomenduoju važiuoti į kalnus, tikrai verta – ten labai gražu ir unikalu. Tik svarbu, kad žmogus pirmiausia pagalvotų, ką jis nori ten veikti ir tada suprasti, ar yra tam pasiruošęs“, – teigė alpinistas.

Veiklų kalnuose yra daugybė: galima vaikščioti takeliais, važinėti dviračiais, slidinėti, skraidyti parasparniu, lipti į kalnus ir dar daug visko. Tad prieš ruošiantis į kalnus, pirmiausia atsakykite į klausimą, ką ten veiksite.

REKLAMA
REKLAMA

Tada įsivertinkite, ar esate tam pasiruošę. Alpinistas pažymi, kad viskas priklauso nuo to, ką norite nuveikti, ar esate tam pasiruošę, vykstate vienas ar ne:

„Jeigu žmogus važiuoja savarankiškai, tada kyla klausimas, ar jis turi patirties tam, ar reikėtų patirties iš kažkur pasisemti. Vienas dalykas, kai važiuoja draugų kompanija, pavyzdžiui, slidinėti, ir važiuojama su žmonėmis, kurie turi patirties, yra ten buvę, žino, kokie maršrutai, koks sudėtingumas ir galės pamokyti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kitas dalykas, jeigu nori važiuoti į kalnus, bet neturi aplinkoje žmonių, kurie važiuotų kartu, tada gerai patirtį gauti iš vietinių – pasisamdyti vietinę firmą, instruktorių ar gidą, kuris padėtų. Tai galioja praktiškai visoms veikloms.“

Lygiai tas pats galioja lipimui į kalnus – jeigu norima lipti, informaciją galima gauti iš draugų, interneto ar vietinio turizmo centro. M. Pulkauninkas pataria visada įsigyti žemėlapį, kuriame pagal sudėtingumą sužymėtos trasos, parašyta, per kiek laiko jas turėtumėte įveikti.

REKLAMA

„Tada reikia pasižiūrėti, ar reikia kažkokios specialios įrangos, ar nereikia. Kai kur galima pradėti nuo to, kad ėjimui tereikia gerų batų, tinkamos aprangos, kuprinėlės, lazdų ir eiti.

Pirmiausia, jei yra daug maršrutų, vienas užtrunka, pavyzdžiui, 2 valandas, kitas 10 valandų, gal verčiau pradėti nuo 2 valandų ir pažiūrėti. Jeigu pagal instrukciją rašo, kad gali užlipti per 2 valandas ir pavyksta užlipti per 2 valandas – gerai, užlipai greičiau – puiku.

REKLAMA

Bet jeigu matai, kad vietoj 2 valandų lipi 6 valandas, reiškia, kažkas yra negerai ir jeigu kitą kartą išsiruoši į trasą, kurią įveikti užtrunka 10 valandų, o užgaiši 3 kartus daugiau, užtruksi jau virš paros“, – kalbėjo M. Pulkauninkas.

Pradedantiesiems geriausias pasirinkimas – pasivaikščiojimas sužymėtais takeliais arba hibridinis variantas, pavyzdžiui, į viršų užkilti keltuvu, o nusileisti pėsčiomis.

Įvertinkite grėsmes

Kitas lygis, pasak alpinisto, yra lipimas, kuriam reikalinga tam tikra įranga, pereinama prie alpinizmo elementų: „Tada reikia suprasti, kokios įrangos reikia, mokėti ja naudotis. Nėra geriausia vieta nuvažiavus pačiam į kalnus imtis ir mokintis, geriau tai išmokti dar būnant Lietuvoje, įgauti tam tikrus įgūdžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas iš lipimo būdų vadinasi Via Ferrata – metalinis kelias. Tai labai populiaru Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, kai kalnuose yra įrengiama pusiau stacionari trasa, lipi per kalną uola, bet ten, kur stačiau, yra įrengti metaliniai laiptai, visur yra trosas ir prie troso kabiniesi.

Taip esi saugus, bet vis tiek reikia įrangos – apraišų, savisaugos, šalmo, pirštinių. Jeigu esate buvę pramogų parkuose, kur su virvėmis po medžius karstomasi, principas panašus, tik takas yra įrengtas per uolą kalnuose.“

REKLAMA

Trečiasis lygis – laipiojimas uolomis, ledu, alpinizmas, kur reikalinga visa alpinizmo technika. Tokiai kelionei būtina tinkamai pasiruošti, mokėti, kaip saugiai elgtis kalnuose, kaip naudotis reikalinga technika. Į tokias keliones galima leistis su grupe iš Lietuvos arba nuvykus į kalnus pasisamdyti vietinį gidą.

Tačiau M. Pulkauninkas pabrėžia, kad gidas turi būti sertifikuotas, baigęs reikalingus mokymus, turėtų įgūdžius kaip saugiai elgtis kalnuose ir kaip apsaugoti kitus.

REKLAMA

Vis tik, vykstant į kalnus būtina nepamiršti ten tykančių grėsmių. Alpinistas išskiria, kad grėsmės gali būti dvejopos – objektyvios ir subjektyvios.

Kalnai yra kalnai, jie yra aukšti, ten yra grėsmių. Kuo aukščiau lipi, tuo labiau mažėja deguonies kiekis ore, natūraliai tai apsunkina kvėpavimą, reikia daugiau ištvermės. Vykstant į kalnus kiekvienas turėtų pagalvoti ne tik, ką jis ten darys, bet kartu ir tai, ar turi tam patirties ir kokiame aukštyje bus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Reikia būti fiziškai pasiruošusiam, treniruotis – važiuoti dviračiu, bėgti krosus, plaukti, kvėpavimo pratimus daryti  –kas didina mūsų ištvermę, tas palengvina buvimą kalnuose.“

Be to, kalnai yra vertikalūs, tad būtina išlikti budriems ir atidiems, atsargiai žengti kiekvieną žingsnį, nes net menkiausiai slystelėjus galite nukristi nuo šlaito.

„Vos pradėjus kristi, jeigu per pirmus 2-3 metrus nesustabdysi, paskui kuo toliau, tuo labiau įgauni pagreitį ir toliau gali būti nebeįmanoma sustabdyti“, – įspėja pašnekovas.

REKLAMA

Reikia nepamiršti ir to, kad kalnuose staiga gali pasikeisti oro sąlygos, sutemti, pradėti žaibuoti, tad svarbu numatyti galimus pasikeitimus ir žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Kalnuose tyko ir grėsmė iš viršaus: „Bet kurioje vietoje, kur esi, virš tavęs gali būti akmenys ir net labai nekaltai, pavyzdžiui, koks nors kalnų ožys bėgs, sujudins akmenį ir akmuo nukris. Pavojus iš viršaus, kad ir labai mažas, bet jis vis tiek objektyviai egzistuoja.“

Mėgaukitės ir nerizikuokite

Kylant vis aukštyn į kalnus, virš sniego zonos, maždaug 2,5-3 km aukštyje, kur yra ledas, gali atlūžti ledo gabalai, be to gali būti plyšių, į kuriuos galima įkristi. Snieguotose viršūnėse didėja ir sniego lavinos rizika.

REKLAMA

„Jeigu yra šlaitas, kuris yra apsnigtas sniegu, ten jau gali būti lavinų pavojus. Vienintelis būdas to išvengti – neiti ant tokio šlaito. Jeigu žmogus yra ne alpinistas, ne slidininkas profesionalas, jam neverta eiti tokiu šlaitu“, – primena alpinistas.

Priežasčių, kodėl gali įvykti sniego lavina, yra ne viena – ją gali lemti tai, kad iškrenta didelis kiekis sniego ir dėl didelio svorio ji pradeda kristi. Taip pat laviną gali sukelti ir minimalus žemės drebėjimas, net praskrendantis lėktuvas ar viršuje esantis žmogus, gyvūnas.

REKLAMA
REKLAMA

Tad jei nesate profesionalai ir nežinote, kaip elgtis prasidėjus sniego lavinai, nelipkite į tokias vietas, nes net žemuose kalnuose sniego lavina gali būti mirtina.

„Du pagrindiniai mano patarimai, kuriuos galiu visiems pasakyti: pirmas – neskubėti ir pasimėgauti, būti pasiruošus tam, ką darai ir kitas – nerizikuoti. Geriau šimtą kartų neužlipti, negu vieną kartą nenusileisti.

Kalnai stovi ir stovės, tad važiuokite į kalnus su mintimi, kad objektyviai tai yra padidintos rizikos vieta, reikia visą laiką būti susikaupus ir suprasti, ką darai, kodėl darai ir nerizikuoti ten, kur nereikia“, – pabrėžia M. Pulkauninkas.

Jis taip pat pataria įsigyti žemėlapį, užsukti į informacijos centrą ir pasidomėti, kur yra saugu, pradėti nuo lengvesnių maršrutų, jei puikiai sekasi, tada galima išbandyti savo jėgas ilgesniuose maršrutuose.

Taip pat stebėkite visus ženklus, kuriuose yra įspėjimai – jei yra pastatyti ženklai su įspėjimais, kad vieta yra pavojinga, kyla lavinų pavojus, draudžiama arba nerekomenduojama lipti, supraskite, kad jie yra ne šiaip sau – taip siekiama jus apsaugoti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų