• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos prieš keletą dešimtmečių nuėję į parduotuvę nusipirkti pieno būtume turėję namo neštis sunkų stiklinį butelį. Tiesa, ne iš ekologiškų paskatų, o dėl to, kad alternatyvios taros paprasčiausiai nebuvo. Šiais laikais tai atrodo neįprasta, juk galime rinktis iš didžiulės vienkartinių pakuočių įvairovės: spalvotų plastikinių butelių, visokių formų dėžučių, buityje nepamainomų plėvelių ir t.t. Ar žinote, kam turėtume dėkoti už šią revoliuciją? Ogi polimerų chemikams!

Vos prieš keletą dešimtmečių nuėję į parduotuvę nusipirkti pieno būtume turėję namo neštis sunkų stiklinį butelį. Tiesa, ne iš ekologiškų paskatų, o dėl to, kad alternatyvios taros paprasčiausiai nebuvo. Šiais laikais tai atrodo neįprasta, juk galime rinktis iš didžiulės vienkartinių pakuočių įvairovės: spalvotų plastikinių butelių, visokių formų dėžučių, buityje nepamainomų plėvelių ir t.t. Ar žinote, kam turėtume dėkoti už šią revoliuciją? Ogi polimerų chemikams!

REKLAMA

Polimerai – tai iš labai didelių molekulių struktūrų sudarytos medžiagos, pavyzdžiui, mums gerai pažįstami baltymai, celiuliozė, taip pat krabo kiaute esantis chitinas. Įkvėpti ypatingų gamtinių polimerų savybių, mokslininkai siekė panašias medžiagas sukurti ir laboratorijose.

Taip gimė plastikas, be kurio dabar sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę. Jis pakeičia tradicines medžiagas: stiklą, medieną, popierių, metalą, pasaulyje jo kasmet pagaminama šimtai milijonų tonų. Lietuva taip pat atlieka svarbų vaidmenį šioje pramonėje, pagal kai kurių plastiko rūšių gamybos apimtis netgi pirmauja Europos Sąjungoje.

REKLAMA
REKLAMA

Dirbtinius polimerus kuriantys mokslininkai ties plastiku nesustoja ir siekia sukurti vis naujas medžiagas. Vilniaus universiteto chemiko prof. dr. Ričardo Makuškos teigimu, jos bus svarbios medicinoje, nanotechnologijose ir kitose ateities mokslų šakose. Vienas iš tokių lietuvių mokslininkų kūrinių – šepetiniai polimerai, savo unikaliomis savybėmis galintys prisidėti prie sąnarių ilgaamžiškumo, patobulinti įvairius implantus, nanovariklius. Tyrėjai bando susintetinti antibakterinių savybių turinčias medžiagas, praversiančias maisto pramonėje, o štai polimerai su ypatingais prikibimo mechanizmais prisidės prie naujos kartos klijų ir dažų gamybos. Akivaizdu, kad šios medžiagos panaudojimo galimybės – neaprėpiamos, tad su jomis išsamiau susipažinti kviečia smalsieji „Mokslo sriubos“ kūrėjai.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų